Mažesniuose miesteliuose žmonės turi daugiau grynųjų ir dažnai jais atsiskaito - portalas delfi.lt aiškinasi, ar gyventojų įpročiai mokėti už prekes grynais - šešėlinės ekonomikos, demografinės sudėties, o gal tiesiog bankomatų tinklo plėtros pasekmė.
Prekybos tinklo "Maxima" duomenimis šių metų kovą atsiskaitydami kortelėmis buvo aktyviausi visaginiečiai (iš visų atliktų atsiskaitymų pagal pajamas 40,36 proc. atliekama mokėjimo kortelėmis), tuo metu vilniečiai lieka antroje vietoje - čia parduotuvėse nuo bendros apyvartos atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis sudaro 38,4 proc. Trečioji vieta atitenka Neringos savivaldybei (37,97 proc.). Toliau rikiuojasi Rumšiškės (35,07 proc.), Molėtai (34,29 proc.). Mažiausiai nuo visos apyvartos atsiskaitymų kortelėmis tenka Tauragės (17,61 proc.), Tytuvėnų (17,83 proc.), Šalčininkų (18,03 proc.), Kuršėnų (18,88 proc.), Švenčionėlių (19,7 proc.) parduotuvėms.
"Pagrindinė tendencija, kurią įžvelgiame, ta, kad kortelės sparčiau populiarėja būtent didmiesčiuose ir didžiosiose mūsų parduotuvėse - kur žmonių krepšelis didesnis. Ar tai galima sieti su šešėline ekonomika, pasakyti sunku, bet tendencija ta, kad mažesniuose miesteliuose tikrai žmonės turi daugiau grynųjų ir dažnai jais atsiskaito. Ten, matyt, gyvena ir daugiau pensinio amžiaus žmonių",- portalui teigė "Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė manantis, kad gyventojų demografinė sudėtis regionuose ir miestuose stipriai lemia, kokie apsipirkimo įpročiai vyrauja ir kaip greitai ar lėtai tie įpročiai keičiasi.
SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška pabrėžė, kad tai, kiek konkrečiame regione atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis, labiausiai priklauso nuo infrastruktūros išsivystymo - kiek yra vietų, kur žmogus gali už pirkinius atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortele.
