Kaip pranešė bendrovė, beveik ketvirtadalis žmonių laikė savo finansinę padėtį prasta arba labai bloga, o šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų – vidutiniška. Panašūs skaičiai įvardijami ir kalbant apie šių metų lūkesčius. Finansinės padėties gerėjimo dažniau tikisi 18–45 metų apklaustieji, aukščiausio išsilavinimo, daugiausiai uždirbantys ir didmiesčių gyventojai.

Gyventojai nurodė, kad daugiausia finansinių problemų jiems kilo dėl galimybės atsidėti santaupų ateičiai, antroje vietoje – dėl galimybės įsigyti didesnių pirkinių bei mokant būsto paskolos įmoką.

Tiesa, bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui sakė, jog, jos žiniomis, didesnių vėlavimų sumokant būsto paskolas nėra, tačiau gyventojai vertina tai kaip ženklias išlaidas jų išlaidų krepšelyje.

Mažiausiai finansinių problemų apklaustiesiems kėlė galimybė įsigyti būtinųjų produktų bei atsiskaitymai už komunalines paslaugas.

Tai paradoksali situacija: nors ekonomika gerėja, žmonės susiduria su sunkumais atsidėti lėšų ateičiai.

„Tai paradoksali situacija: nors ekonomika gerėja, žmonės susiduria su sunkumais atsidėti lėšų ateičiai. Jiems lengviau patenkinti būtinuosius poreikius ir susimokėti už komunalines paslaugas. Tai nerimą keliantis dalykas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Kolmatsui.

Tyrimo duomenys rodo, kad pagrindine savo finansinių problemų priežastimi tyrimo dalyviai įvardijo per mažas pajamas (87 proc.), o per dideles išlaidas – 13 proc. apklaustųjų.

Šiais metais gerėsiančią asmeninę finansinę padėtį šalies gyventojai labiausiai sieja su išaugsiančiu atlyginimu (53 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) planuoja sumažinti išlaidas arba tikisi, kad didesnį atlygį gaus šeimos narys (taip mano 28 proc. apklaustųjų).

Pasak D. Kolmatsui, 49 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiais metais neketina imtis jokių veiksmų, kad finansinė padėtis gerėtų, 29 proc. nurodė, kad ketina imtis veiksmų ir planuoti savo finansus, 22 proc. nurodė, kad nežino, ar tai darys.

„Pokyčių ketina imtis jaunesni, nuo 18 iki 35 metų, aukščiausio ir vidutinio išsilavinimo, mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai“, – nurodė D. Kolmatsui ir pridūrė, kad tai susiję su finansinio išsilavinimo ir švietimo stoka.

Ji taip pat įvardijo, kad dalis apklaustųjų nežino, jog kaupia pensijai antroje pakopoje.

„Kad kaupia, nurodė 56 proc., kad nekaupia – 42 proc. Kaupiančių yra 1,3 mln. ir tiek pat dirbančiųjų. Didžioji dalis kaupia antroje pakopoje, tačiau apie tai patys nežino“, – sakė ekspertė.