Kodėl taip yra ir kaip sutvarkyti savo finansus, pasakojo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
– Ką parodė apklausa?
– Apklausą darome trečius metus iš eilės, galime matyti šiokias tokias tendencijas. Pagrindiniai dalykai, kurie yra akivaizdūs – lietuviai sugeba pasirūpinti šiandiena, bet pasirūpinimas ateitimi, kažkokiais netikėtumais vis dar lieka tikrai neįveikiama užduotis.
– Galvojame, kad šiandien yra gerai, o kaip rytoj – bus matyti?
– Turbūt ne tik su finansais taip elgiamės. Taip darome ir daugelyje kitų sričių – kol yra gerai, esame linkę nelabai galvoti apie ateitį.
– Kaip ir su sveikata.
– Taip, kaip ir su sveikata – kol viskas gerai, tol gerai. Tokios prevencijos labai norėtųsi. Kalbėdami apie tai, ar jie yra saugūs nutikus netikėtumams, ar turi draudimus, ar susitvarkė dokumentus – labai maža dalis gali pasakyti, kad jie yra.
Pexels nuotr.
– Finansų atsidėjimas ateičiai – ar nėra taip, kad žmonės tiesiog neturi iš ko atsidėti?
– Tikrai yra ir labai mažų pajamų problema. Akivaizdu – kuo pajamos didesnės, tuo finansinis saugumas yra didesnis. Taip pat didesnės ir galimybės pasirūpinti savimi. Tačiau, kai yra mažos pajamos, tarsi tos rizikos niekur nedingsta – juo labiau reikėtų turėti sukaupus kažkokią pagalvę. Nereikėtų nuvertinti mažų sumų. Iš tiesų vienas euras per metus – ne menka suma. Tikrai stebime, kad kuo žmonės yra vyresni, tuo didesnės pajamos, geresni įgūdžiai, galbūt ir galimybės pasirūpinti – didesnės. Jaunimas yra finansiškai labai nesaugus, jie negauna didelių atlyginimų.
– Jų žinios galbūt turėtų būti didesnės.
– Taip, žinios yra gerokai didesnės. Jie technologijas, naujas tendencijas išmano geriau, tačiau pasirūpinti savimi dar reikia laiko – kol turės daugiau pajamų ar tiesiog įgūdžių tą daryti.
– Kada tie įgūdžiai žmogui ateina – su kokia amžiaus riba?
– Turbūt finansiškai stabiliausia amžiaus grupė būtų 35–55 m. Tai yra pats pikas uždirbamų pajamų – galbūt mažėja įsipareigojimai, išsimokamos paskolos, laisvas lėšas galima investuoti. Senjorų pajamos yra mažos, bet jie dažnai ir įsipareigojimų neturi, gauna kažkokias kompensacijas. Kalbant apie žinias – jaunimas lenkia visus.
– Ar realu, kad beveik kas penktas lietuvis išleidžia kiekvieną mėnesį daugiau, nei uždirba?
– Be abejo. Matuojame finansinę sveikatą, galime sakyti, kad 60 proc. gyventojų turi gerą, stabilią finansinę sveikatą, 20 proc. – labai gerą, kai gali atsipūsti, o 17–20 proc. yra įtampoje. Būna, kad išlaidos yra didesnės nei pajamos. Nebūtinai kiekvieną mėnesį – jos galbūt išsilygina, ar kažkas padeda, bet įtampa jaučiasi stipri.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar ta grupė žmonių, kuri išleidžia daugiau, nei uždirba, didėja?
– Mūsų tyrimai rodo, kad ne. Ji nemažėja taip greitai, kaip norėtume, bet ji ir nedidėja.
– Čia vyrai ar moterys? Dažnai tokį stereotipą sietume su moterimis.
– Būtų labai kontroversiškas atsakymas, nes žinome, kad vyrai Lietuvoje vis dar uždirba daugiau. Jų atlyginimai yra didesni, pasirūpinti ateitimi gali labiau. Kita vertus, matome, kad moterys yra labai atsakingos – sukaupia rezervą iš mažesnių pajamų, bet vyrai yra drąsesni investuodami. Tie duomenys yra prieinami ir akivaizdūs.
– Jeigu kas penktas nepasirūpina savo ateitimi, ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad dalis žmonių jaučiasi labai nesaugūs. Finansinis nesaugumas, finansinis stresas yra TOP 3 stresorių. Sprendimo būdų yra įvairių – kartais vieniems padeda artimieji, kiti gyvena poroje, gali padėti vienas kitam. Šiuo metu nesimato greitųjų kreditų ar skolų šuolių. Lietuviai nemėgsta skolintis – nebent iš artimųjų arba galbūt kažkiek šešėliniai pinigai padeda irgi.
– Kartais pokalbiuose su pažįstamais atsiranda įdomios temos ir įdomūs pastebėjimai. Yra tokių žmonių, kuriems ir 40 metų, jie sako: kaip man susiplanuoti, nes nežinau, kiek išleidžiu. Ar galite visiems trumpai priminti, kaip planuoti savo biudžetą?
– Pati esmė – ką ir pasakėte – kaip suvaldysi kažką, ko nesuvoki? Kad ir kaip to nenorime, pirmas žingsnis yra įsivertinti savo išlaidas, rasti tas vietas, kur nebūtina ar nėra prioritetas – perdėlioti. Galbūt pastebėsite, kad per brangi nuoma, ar nereikia šeimoje dviejų automobilių, galbūt galima kažką parduoti. Tokiu būdu galime subalansuoti savo finansinius srautus, netgi nesiimdami kažkokių labai drastiškų dalykų. Peržiūrėję – pajusime azartą. Tuoj bus vasaros sezonas, kelionės, pramogos, bus daug išlaidų. Galbūt atsidėsime dabar, rudenį nesakysime, kad išlaidos didesnės nei pajamos.
(be temos)
(be temos)