EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, lietuviai iš ES pirmiausia tikisi mažesnių energijos kainų.

„Taip teigia 50 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES– vidutiniškai 40 proc.) Siekdama atliepti tokį lūkestį Europos Sąjunga jau įgyvendino daug svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, elektros rinkos dizaino reformą, investicijas į tarpvalstybinius projektus, o nuo 2024-ųjų vidurio daugiau nei pusė ES energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – pranešime teigė M. Vaščega.

73 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 79 proc.) sutinka, kad ES klimato tikslo įgyvendinimas paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir pritrauks daugiau investicijų į švarios energijos sektorių. 75 proc. lietuvių (ES 76 proc.) mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 58 proc. (ES 69 proc.) – užtikrins mažesnes sąskaitas už energiją.

Be to, 59 proc. lietuvių mano, kad Europa pirmiausia turėtų elektrifikuoti – naudojant elektrą iš atsinaujinančių arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių šaltinių – visus galimus energijos naudojimo būdus, o 48 proc. apklaustųjų (ES – 62 proc.) teigė, kad Europa turėtų įvairinti savo energijos šaltinius. Tiek pat šalies gyventojų (ES – 54 proc.) teigė, kad, kai tik įmanoma, reikia taupyti energiją.

75 proc. lietuvių (ES 76 proc.) mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 58 proc. (ES 69 proc.) – užtikrins mažesnes sąskaitas už energiją.

 

Paklausti, kokią pridėtinę vertę suteikė pastarųjų penkerių metų ES politika valstybėms narėms, 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 25 proc.) pabrėžė, kad Bendrija padėjo užtikrinti prieinamesnes energijos kainas, 36 proc. (ES 35 proc.) – rėmė investicijas į atsinaujinančiąją energiją.

31 proc. lietuvių (ES 27 proc.) teigė, kad yra svarbios ES investicijos į novatoriškas energetikos technologijas. 29 proc. (ES 22 proc.) mano, kad ES padėjo pagerinti pastatų energetinį naudingumą.

61 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 77 proc.) teigė, kad per pastaruosius penkerius metus pakeitė savo įpročius siekiant vartoti mažiau energijos kasdieniame gyvenime. 38 proc. jų (ES 55 proc.) teigė tam pritaikę savo transporto priemones, o 30 proc. (ES 41 proc.) – pakeitė energijos vartojimo darbe modelius.

Iš 40 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES 44 proc.), kurie ėmėsi priemonių energijos suvartojimui namuose sumažinti, 70 proc. (ES 49 proc.) nurodė, kad apšiltino stogą, sienas, langus ar grindis.

17 proc. keitė katilą (ES 27 proc.), 15 proc. įrengė šilumos siurblį (13 proc.), 11 proc. – saulės kolektorių (22 proc.). Tuo metu 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje (37 proc.) teigė nieko nedarę dėl finansinių priežasčių, o 23 proc. – nes sprendimas priimamas kartu su jų namų savininku arba bendrasavininkais (36 proc.).