SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šiais metais pastebimas spartus pajamų augimas visuose visuomenės sluoksniuose.

„Pajamų augimas šiais metais visuose visuomenės sluoksniuose yra labai spartus, tiek kalbant apie dirbančius asmenis, tiek apie tuos žmones, kurių didžiąją dalį pajamų sudaro socialinės išmokos, tai, aišku, pensininkai. Taip pat šiais metais ženkliai padidėję vaiko pinigai. Tai pokytis yra tikrai didelis (...) Darbo užmokestis per metus į rankas padidėjęs beveik 15 proc.“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė jis.

Tačiau, anot jo, šiais metais brango maisto produktai, o gyventojai yra jautrūs maisto kainai. Kylančio nedarbo lygio T. Povilauskas nelinkęs dramatizuoti.

„Vienintelis nerimo židinukas (...) yra nedarbo lygis, kuris šiais metais yra didesnis nei prieš metus. Dramatizuoti dar nelabai norisi, kad darbo rinka keičiasi, nes jeigu mes žiūrime į darbuotojų skaičių, tai jis per metus padidėjęs 20 tūkst. (...) Verslas darbo vietas kuria, bet matome akivaizdžius struktūrinius pokyčius, kad tam tikruose sektoriuose yra darbuotojų skaičiaus mažėjimas“, – teigė jis.

T. Povilauskas akcentavo, kad skurstančiųjų dalis po truputį mažėja.

„Mūsų apklausa rodo, kad geroji žinutė tokia – mažėja skurstančių žmonių, kuriems nepakanka pajamų maistui ir drabužiams įsigyti“, – pridūrė ekonomistas.

Visgi jis akcentavo, kad kas antras pensininkas teigia, kad jam sunku įsigyti maisto ir drabužių.

Pasak ekonomisto, skaičius vyresnių nei 30 metų žmonių, kurie ketina išvykti gyventi į užsienį, labai sumažėjo.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Viena didžiausių šios apklausos staigmenų, kad netikėtai labai sumažėjo dalis apklaustųjų, vyresnių nei 30 metų, kurie sakytų, kad per artimiausius 3 metus ketina išvykti gyventi į užsienį. Ši dalis būdavo (...) 5-6 proc. apklaustųjų. Šiais metais – 1 proc. Drįsčiau sakyti, tai visgi įrodymas, kad ekonominė padėtis Lietuvoje realiai yra gerėjanti ir tai, kad yra mažiau ketinančių emigruoti vyresnio amžiaus žmonių, yra vienas iš to įrodymų“, – tikino jis.

Tuo tarpu SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad neraminantis aspektas yra tas, jog geresnė ekonominė situacija neskatina gyventojų taupyti. Neturinčių santaupų gyventojų dalis, anot jos, padidėjo nuo 16 iki 18 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Nuo 2018 metų žmonių, teigiančių, jog per artimiausius 12 mėnesių sutaupys daugiau, nepasikeitė – jų lieka 5 proc.

„Taupyti labiau linkę didesnes pajamas gaunantys, Vilniuje gyvenantys, dirbantys vadovais arba turintys savo verslą asmenys (...) Patys verslininkai supranta ekonomikos pažeidžiamumą ir galbūt dėl to labiau linkę taupyti, negu mažas pajamas gaunanys ar kaime gyvenantys žmonės bei jaunimas ir pensininkai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.

Bankininkė taip pat išreiškė susirūpinimą apklausos rezultatais, kad gyventojai pirmo būtinumo poreikiams išleidžia daugiau, nei leidžia jų pajamos.

„Taupykim, kai auga pajamos, kai ekonomika yra teigiamame cikle, nes taupyti bus labai sunku, kai situacija pablogės“, – pridūrė ji.

Tyrimo duomenimis, neturėdami santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pat daliai gyventojų santaupų pakaktų vienam mėnesiui. Kaip rodo tyrimas, dauguma apklaustųjų gyventojų per artimiausius vienus metus neplanuoja sutaupyti daugiau.

Tai, kad per artimiausius 12 mėnesių pavyks atsidėti daugiau lėšų, negu pavyko sutaupyti per praėjusius metus, mano 5 proc. apklaustų šalies gyventojų. 43 proc. apklaustųjų tikisi sutaupyti panašiai. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad sutaupys mažiau, o 28 proc. atsakė, kad nesutaupė ir nesutaupys. Pernai manančių, kad nieko nepavyks sutaupyti, buvo 32 proc.

Rekomenduojamo ne mažiau kaip 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas yra sukaupę 11 proc. gyventojų, t.y. tiek pat, kiek ir pernai.

Beveik nepasikeitė ir apklaustųjų dalis, kurie tikisi didesnių pajamų kitąmet. Daugiau nei pusė – 53 proc. respondentų – atsakė, kad jų pajamos kitąmet nesikeis. 16 proc. apklaustųjų kitąmet tikisi didesnių pajamų. 15 proc. respondentų mano, kad kitąmet jų pajamos bus mažesnės.

Apklausa taip pat atskleidė, kad vyresni nei 50 metų asmenys jaučiasi mažiau pasitikintys dėl savo galimybių, jei prarastų darbą ir jiems tekstų susirasti kitą, kuriame gautų panašaus dydžio atlyginimą.