Remiantis šiandien Komisijos paskelbto naujausio PVM nepriemokos tyrimo duomenimis, dėl reikalavimų nesilaikymo arba mokesčių nesurinkimo 2012 m. buvo prarasta apie 177 mlrd. eurų numatytų PVM įplaukų.

Tai prilygsta 16 procentų 26 valstybių narių visų numatytų PVM įplaukų. PVM nepriemokos tyrime pateikiami išsamūs duomenys apie turėtos surinkti ir faktiškai surinktos PVM sumos skirtumą 26 valstybėse narėse 2012 m. Siekiant atsižvelgti į patobulintą metodiką į jį taip pat įtraukti atnaujinti 2009–2011 m. duomenys. Tyrime taip pat nurodomos pagrindinės PVM nepriemokos tendencijos ir pateikiama ekonominių sąlygų bei politikos sprendimų poveikio PVM įplaukoms analizė.

Už mokesčius atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta: „PVM nepriemoka iš esmės rodo, kiek veiksmingos – arba neveiksmingos – yra PVM reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir laikymosi priemonės visoje ES. Šiandien paskelbti duomenys rodo, kad dar daug ką reikia nuveikti. Valstybės narės negali sau leisti prarasti tiek pajamų. Jos turi pasitempti ir imtis ryžtingų veiksmų, kad atgautų šias viešąsias lėšas. O Komisija ir toliau daug dėmesio skirs nuodugniai PVM sistemos reformai, siekdama, kad ji taptų tvirtesnė, veiksmingesnė ir atsparesnė sukčiavimui.“

PVM nepriemoka – tai numatytų PVM įplaukų ir nacionalinių valdžios institucijų faktiškai surinktos PVM sumos skirtumas. Nors reikalavimų nesilaikymas neabejotinai turi didelės įtakos tam, kad šių įplaukų negaunama tiek, kiek reikėtų, PVM nepriemoką lemia ne vien sukčiavimas. PVM nesumokamas, be kita ko, ir dėl bankrotų bei nemokumo, statistikos klaidų, mokėjimų vėlavimo ir teisinio mokesčių vengimo.

2012 m. mažiausia PVM nepriemoka nustatyta Nyderlanduose (5 proc. numatytų įplaukų), Suomijoje (5 proc.) ir Liuksemburge (6 proc.). Didžiausia nepriemoka buvo Rumunijoje (44 proc. numatytų PVM įplaukų), Slovakijoje (39 proc.) ir Lietuvoje (36 proc.). Vienuolikoje valstybių narių PVM nepriemoka 2011–2012 m. sumažėjo, o penkiolikoje – padidėjo. Graikijoje padėtis nuo 2011 m. (9,1 mlrd. eurų) iki 2012 m. (6,6 mlrd. eurų) pagerėjo labiausiai, nors ji tebėra viena iš tų valstybių narių, kuriose PVM nepriemoka didelė (33 proc.).

Pagrindiniai faktai

PVM nepriemokos tyrimą finansuoja Komisija, vykdydama Europos PVM sistemos reformą ir žabodama mokestinį sukčiavimą bei mokesčių slėpimą. Siekiant išspręsti PVM nepriemokos problemą būtinas daugiakryptis metodas.

Pirma, būtina griežčiau vertinti mokesčių slėpimą ir geriau užtikrinti teisės vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Įgyvendinant 2011 m. gruodžio mėn. pradėtą PVM reformą jau pateikta svarbių priemonių geresnei apsaugai nuo sukčiavimo PVM užtikrinti (žr. IP/11/1508). Pavyzdžiui, naudodamos 2013 m. birželio mėn. priimtą greitojo reagavimo mechanizmą valstybės narės gali daug greičiau ir veiksmingiau reaguoti į netikėto ir plataus masto sukčiavimo PVM atvejus (žr. IP/12/868).

Antra, kuo paprastesnė sistema, tuo lengviau mokesčių mokėtojams laikytis taisyklių. Todėl Komisija deda daug pastangų užtikrinti Europos įmonėms paprastesnę PVM sistemą. Pavyzdžiui, 2013 m. įsigaliojo naujos priemonės, kuriomis palengvinamas elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas, taip pat specialios mažoms įmonėms taikomos nuostatos (žr. IP/12/1377), o pasiūlyta standartinė PVM deklaracija (žr. IP/13/988) gerokai sumažins tarpvalstybinėms įmonėms tenkančią administracinę naštą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios e. paslaugų ir telekomunikacijų įmonėms skirta vieno langelio sistema. Ji padės geriau laikytis reikalavimų, nes naudodamosi šia sistema šios įmonės galės daug paprasčiau atlikti PVM procedūras ir turės galimybę pateikti vieną bendrą visos savo veiklos visoje ES PVM deklaraciją (žr. IP/12/17).

Trečia, kad sumažėtų PVM nepriemoka, valstybės narės turi modernizuoti PVM administravimą. Pavyzdžiui, galimos procedūrų gerinimo priemonės aptariamos PVM surinkimo ir kontrolės visose valstybėse narėse ataskaitoje, kurioje atsižvelgiama į ES nuosavus išteklius. Ji paskelbta 2014 m. vasario mėn. (žr. EXME 14/12.02).

Galiausiai valstybės narės turi pertvarkyti savo mokesčių sistemas taip, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų, būtų atgrasoma nuo mokesčių slėpimo ir vengimo ir veiksmingiau surenkami mokesčiai. Šiuo atžvilgiu Komisija pateikė aiškių gairių konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.