Taip teigiama ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje.

Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, eksportui ir užimtumui.

„Turime didelės patirties, apibendrintų statistinių duomenų ir analitinių įžvalgų dirbant su žemės ūkio ir maisto pramonės sritimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šią patirtį sudėjome į vieną išsamų dokumentą siekiant sistemiškai apžvelgti situaciją, esmines problemas ir plėtros tendencijas visose svarbiausiose pieno sektoriaus vertės kūrimo grandyse – nuo pieno gamybos ūkiuose, perdirbimo ir prekybos iki galutinio vartotojo ir eksporto“, - sako D. Dulskis.

Pasak eksperto, Lietuvos pienininkystė yra viena labiausiai išvystytų maisto gamybos šakų - sektorius strategiškai svarbus aprūpinant vidaus rinką būtiniausiais pieno produktais, sprendžiant gyventojų užimtumo problemas bei konkuruojant eksporto rinkose. Be to, mūsų šalis orientuojasi ne į pieno žaliavos eksportą, kaip Latvija ir Estija, o į šalies ūkiuose pagaminą pieno žaliavą, jos perdirbimą vietos įmonėse bei pridėtinės vertės kūrimą per produkcijos realizaciją vidaus ir užsienio rinkose.

EKT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos pieno sektorius – gamybos ūkiai, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys kartu – sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pieno sektorius ypatingai svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus.

Ekspertų vertinimu, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pieno sektoriuje yra neišvengiamas dėl struktūrinių pokyčių pirminės gamybos grandyje. Tačiau pabrėžiamos palankios perspektyvos ir būtinybė didinti konkurencingumą, skatinti kurti naujas geriau apmokamas darbo vietas.

"Lietuvai naudinga didinti pieno sektoriaus konkurencingumą ir skatinti aktyvią plėtrą - tai yra viena iš perspektyviausių ekonominių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai", - sako D. Dulskis.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos maža vidaus rinka nesuteikia galimybių augti ir pilnai išnaudoti pieno pramonės gamybinius pajėgumus, todėl būtina skatinti eksportą - svarbų šalies ekonomikos augimo šaltinį.

"Pieno produktai jau dabar yra strateginė Lietuvos eksporto prekė. Prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. Pieno gamyba ūkiuose ir žaliavos perdirbimas yra labai tampriai susijusios, todėl sektoriaus sėkmė priklauso nuo šių dviejų tiekimo grandžių konkurencingumo didinimo vidaus ir eksporto rinkose", - sako D. Dulskis.