Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais.

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies. 

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais.

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje penktadalis (21 proc.) apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios grupės respondentų, o bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų.

Penktadalis 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

 

Signalas darbdaviams

Kaip rodo tyrimas, dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis (23 proc.) respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

Lietuvos gyventojai palankiai vertina ir 55 metų bei vyresnių žmonių indėlį. 62 proc. respondentų mano, kad šie žmonės, kaip dirbantieji, daug prisideda prie visuomenės gerovės.

Gyventojų nuostatų analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai.

Respondentų klausta, kiek įvairios priežastys gali būti svarbios 55 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams nustoti dirbti. 46 proc. iš dalies ar labai svarbia priežastimi laiko tai, kad darbo vietos nėra pritaikytos šiai darbuotojų grupei. 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš dalies ar labai svarbi priežastis nustoti dirbti yra didėjanti tikimybė, kad darbdavys nenorės investuoti į vyresnių žmonių darbo įgūdžių ar kvalifikacijos kėlimo mokymus.

Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų įsitikinę, kad iš dalies / labai svarbu gali būti tai, jog vyresnio amžiaus darbuotojai darbdavių akyse nėra teigiamai vertinami.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad darbdaviai ir darbdavės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tyrimų rezultatus, nes darbdavio veiksmai vyresniems darbuotojams gali kelti iššūkių.

„Įmonių ir institucijų vadovybė, personalo skyrių specialistai turėtų įsivertinti vidinį darbovietės klimatą ir imtis priemonių, kad organizacijų aplinka būtų pagarbi ir įtrauki skirtingo amžiaus asmenų atžvilgiu, atkreiptų dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų patirtis. Svarbu, kad visi galėtų kelti kvalifikaciją ir jaustųsi vertinami darbe“, – sako ji.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, rugsėjo 14-23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio respondentų iš 25 miestų ir daugiau nei 40 kaimų. Paklaidos riba – iki 3,1 proc.