Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.

Tokie Lietuvos dirbančiųjų pasirinkimai rodo esminę dirbančiojo žmogaus problemą: algos nepakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti, tvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Priešingu atveju esą žmonės įvardintų kitus jiems svarbius darbo aspektus, pavyzdžiui, darbo sąlygas, pirmadienį rašo portalas delfi.lt.

„Tai labai aiškiai parodo, kokioje padėtyje yra Lietuvos darbuotojai. 2007 metais, kai darbo užmokesčiai buvo pakankamai aukšti, dirbantieji klausė ne tik apie atlyginimą, bet domėjosi ir kokiame kolektyve dirbs, ar bus laikomasi darbų saugos, kokia įmonėje yra psichologinė atmosfera ir ar bus galimybė kilti karjeros laiptais“, - portalui teigė A. Černiauskas.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2015 metų antrą ketvirtį siekė 553,8 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,3 mln. dirbančiųjų, o minimalią algą arba mažiau gauna apie 400 tūkst. dirbančiųjų.