Privačių sklypų savininkai nuo birželio be aukciono galės įsigyti iki 3 hektarų ploto tokios žemės gabaliukus, kurie bus ne tik įsiterpę į jų sklypus, bet ir atsiremiantys į kelius, griovius, mišką ar vandens telkinį.

Žemdirbių atstovai sako, kad tokia lengvata tėra „neženkli pagalba“ ir ragina valdžią parduoti daugiau valstybinės dirbamos žemės.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytos tvarkos pakeitimus. Dabar tokių sklypų pirkti negalima, juos galima tik dirbti su laikinais leidimais ar juos nuomotis.  

Įsivaizduokite, kažkoks prie griovio ar kelio žemės kampas ir jo negali šalia dirbantis ūkininkas nusipirkti, nes jis remiasi į valstybinį objektą – griovį.

„Įsivaizduokite, kažkoks prie griovio ar kelio žemės kampas ir jo negali šalia dirbantis ūkininkas nusipirkti, nes jis remiasi į valstybinį objektą – griovį“, – BNS aiškino Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamentaras sako, kad tai leis „sutvarkyti ir likusius nuo sovietinių laikų bandotakius“.

„Tų bandų seniai nebėra, bet bandotakiai nuo tarybinių laikų tokie įvardinti – valstybinė žemė, reikia servitutų, nors tie keliukai į niekur“, – tvirtino V. Pranckietis.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad valstybei įsiterpusios žemės pardavimai nieko nekainuos.

„Norėdamas pirkti valstybinę žemę žmogus turės suformuoti sklypą, padaryti geodezinius matavimus, valstybei tas nekainuos, bet dar gaus pinigų už žemę. Nes valstybė yra blogiausias žemės prižiūrėtojas“, – BNS teigė komiteto vadovas.  

V. Pranckiečio, teigimu, neįmanoma suskaičiuoti, kiek tokių įsiterpusių sklypų gali būti ir kiek žmonių juos pretenduotų įsigyti, nes žemė dar nėra inventorizuota. 

Naują tvarką palaikantis Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas ir Lietuvos ūkininkų sąjunga vicepirmininkas Ignas Hofmanas BNS tvirtino abejojantis, ar ūkininkams apsimokės įsigyti nedidelius įsiterpusius sklypus.

„Žmonės neskubės jų pirkti. Bus tokių situacijų, kad sklypų formavimo, matavimų darbai kainuos daugiau negu bus sklypo kaina ar vertė“, – BNS sakė I. Hofmanas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos Aušrys Macijauskas sako, kad tokio valstybinės žemės pirkimo atlaisvinimo nepakanka.

„Šito per mažai, reikia toliau eiti drąsiai – leisti ūkininkams ir likusią valstybinę žemę, ne tik įsiterpusią, įsigyti, nes daug žemės yra apleista. Raginame valstybę privatizuoti visą dirbamą turimą žemę. Šis žingsnis tegu būna pirmas, antru leistų įsigyti žemę, kuri neįsiterpusi, bet su kuria ribojasi ūkininko turimas sklypas“, – BNS sakė A. Macijauskas.

Tačiau jis pripažino, kad pataisa žemės ūkyje padarys daugiau tvarkos.

„Čia nebus kažkokia labai ženkli pagalba, nes tie įsiterpę plotai sudaro tikrai labai nedidelę visos dirbamos žemės dalį. Tačiau dažnai tie nedideli plotai yra labai problematiški, jeigu yra įsiterpę lauko vidury. Kyla klausimas, ar gali jį dirbti, ar apvažiuoti, kaip prižiūrėti. Plotai nedideli, bet išspręs nemažą problemą. Tiesiog bus daugiau tvarkos“, –  pabrėžė  A. Macijauskas.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1,579 mln. (3,7 mln. ha ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypų, iš jų dirbamos valstybinės žemės sklypų – 113,4 tūkst. (200,18 tūkst. ha).

Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo 658,7 tūkst. ha valstybinės žemės, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Laisvos žemės fondo žemė sudaro 289,5 tūkst. ha.