Visuomenės veikėja, signatarė Birutė Valionytė mano, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamos pertvarkos idėjos autoriais turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas.

„Tuo, kas prastūmė šią reformą iki Seimo, mano galva, turi susidomėti Saugumo departamentas, todėl, kad tai yra sistemos griovimas, tai ne skaidrinimo procesas, o darymas dar neskaidriau. Ir palinkėčiau „valstiečių“ ir ypač su pavadinimu žaliųjų partijai susimąstyti... Aš suprantu, kad jus pastatė prieš faktą, kažkas labai profesionaliai“, - pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“ sakė B.Valionytė.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentui Albinui Tebėrai pertvarka irgi nekelia didelio optimizmo. Pasak A.Tebėros, nuo 2018 metų vietoje 42 urėdijų įsteigus vieną valstybinę įmonę, iškils daug grėsmių, pavyzdžiui, nepavyks didinti miško išteklių vertės, grąžos valstybei, racionaliai naudoti miškus ir didinti pajamas iš šio ūkio.

„Pats svarbiausias - psichologinis momentas: prarasime motyvaciją, atsakomybę, sumažės ekonominio efektyvumo paieškos miškų ūkio žemutinėse grandyse, tas ves prie bendrųjų pajamų, tuo pačiu grąžos valstybei mažėjimo. Konkurencijos silpnėjimas, šešėlinės ekonomikos didėjimas, apvalios medienos ir kitų gaminių apskaitos blogėjimas, regionuose esančių smulkių įmonių galimi bankrotai“, - konferencijoje sakė A.Tebėra.

Jis siūlo keisti urėdų skyrimo tvarką, kas penkerius metus atestuoti urėdijų veiklą: „Pasižiūrėti, kaip per tą laiką pasikeitė miško išteklių vertė, grąža valstybei ir bendrosios pajamos“.

Anot jo, urėdų kadencijos neturėtų būti ribojamos: „Visą lauką žmogus turi jausti, kad gerai dirbdamas, galės dirbti ir toliau“.

Pasak A.Tebėros, dabar Lietuvoje miškų plotai auga, o 1000 ha ploto tenka keturi miško darbuotojai.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad urėdijų reforma padės ne tik sutaupyti lėšų, bet ir pasiekti efektyvesnį valdymą, didesnius miškininkų atlyginimus bei į šią sritį investuoti ne epizodiškai. Anot jo, urėdijas sujungus į vieną įmonę, būtų atsisakyta daug dubliuojančių funkcijų - dabar naudojamos penkios skirtingos buhalterinės programos, IT technologijos yra labai atsilikusios.

„Mes turime užtiktinti, kad darbo užmokestis būtų labai panašus bent jau į kaimynines šalis, kur žmonės dirba tą patį darbą, mes nenorime, kad žmonės dairytųsi aplink ir išvažiuotų“, - sakė aplinkos viceministras.

Jis mano, kad investicijos į miškų ūkį turi būti didesnės: „Taip, čia investuojami pinigai, bet mes, aplinkosaugininkai, manome, kad investicijos turi būti didesnės“.

Seime pradėtas svarstyti projektas, pagal kurį po pertvarkos bus atleista 400 žmonių, o ne keli tūkstančiai, kaip tikina miškininkai. Pagal pertvarką, o urėdijų skaičius sumažės nuo dabartinių 42 iki 25-ių, tačiau jos nebus atskiros įmonės, o bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę. 

Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų  sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių   miškų  turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.