Politikai ir Lietuvos bankas puolė raminti gyventojų, kurie dėl politikų kalbų išprovokuotu gandų apie lito devalvavimą savaitgalį apgulė bankus ir masiškai keitėsi litus į eurus. Dėl to esą kai kurie bankai net pritrūko šios valiutos.

Šurmulys kilo po praeitos savaitės pabaigoje Seime išsakytų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teiginių, kad įvedant eurą litas galėtų būti šiek tiek devalvuotas.

"Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45, būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos. Europos centrinis bankas gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito (už 1 eurą)“, – ketvirtadienį Seime dėstė K.Glaveckas.

Šiandien K.Glaveckas viešai pareiškė buvęs neteisingai suprastas ir patikino, kad nei politinio, nei ekonominio būtinumo devalvuoti nacionalinę valiutą nėra.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas patikslino, kad praėjusią savaitę spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie spekuliacijas lito devalvavimo klausimu, jis norėjo pasakyti, kad lito devalvavimui nėra jokio realaus pagrindo ir būtinybės.

"Lito kurso keitimas euro atžvilgiu šiandien nepadėtų siekti finansinio stabilumo, o įvestų daug nereikalingos sumaišties", – teigiama K.Glaevcko išplatintame pranešime.

Savo ruožtu Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas patikino, kad bankas neketina keisti dabartinio lito kurso - jis buvo ir liks stabilus.

Lietuvos centrinio banko vadovas taip pat paragino politikus ir žiniasklaidą atsakingai išsakyti nuomonę dėl dabartinio lito kurso ir nekelti visuomenei kenkiančios panikos.

„Gandai dėl lito devalvavimo pirmiausia kenkia tiems žmonėms, kurie patiki tokiomis kalbomis ir bėga į komercinius bankus keisti litų į užsienio valiutą. O rytoj ar poryt vėl turės ten eiti ir vėl keisti ją į litus“, – kalbėjo R.Šarkinas.

Prie Lietuvos banko vadovo prisidėjo ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Jis taip pat paragino politikus susilaikyti nuo pagrindo neturinčių kalbų apie lito devalvaciją ir siūlė negąsdinti visuomenės. Ekonomistai K.Glavecko kalbas pasmerk4 dar penktadoenį. 

„Raginu ir labai prašau atsakingų pareigūnų ir politikų, kalbant apie tokius visuomenei reikšmingus sprendimus, susilaikyti nuo gąsdinančių komentarų ir neišdiskutuotų nuomonių reiškimo viešojoje erdvėje, ir ypač tuomet, kai jie neturi realaus pagrindo“, –sakė Seimo Pirmininkas.

Nuo 2002 metų vasario 2 dienos litas yra susietas su euru pastoviu kursu: 3,4528 lito už 1 eurą. Nuo 2004 metų birželio 28 dienos Lietuva prisijungė prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, išlaikydama galiojusią lito kurso tvarką ir nustatytą pastovų lito kursą euro atžvilgiu.