Lūžtant ietims dėl nelegalių azartinių lošimų internete, ima matytis ir įtakingų politikų ausys. Pasirodo, kad valdžia ne tik nesugeba pažaboti nelegaliai šalyje veikiančių lošimų organizatorių, tačiau netgi siekia sukurti jiems išskirtines sąlygas kitų verslų sąskaita. 

Proteguoja neaišku ką

Lošimai ir lažybos internetu, nors ir yra nelegalūs, Lietuvoje jau lenkia legaliai veikiančius kazino ir lošimų automatų salonus. Neturinčių leidimo ir licencijos veikti Lietuvoje įmonės „Triobet“, „Unibet“ be jokių trikdžių lietuvių kalba siūlo savo paslaugas, reklamuojasi lietuviškuose interneto portaluose. Kompanijos „Bwin“ reklama nuolat matoma per televiziją Eurolygos krepšinio varžybų transliacijų metu.

Finansų ministerija, kurios pavaldume yra Lošimų priežiūros tarnyba vietoje to, kad pažabotų nelegalia veikla užsiimančias įmones, pradėjo atvirai proteguoti internetu lošimų paslaugos teikiančias bendroves. Kaipgi kitaip galima pavadinti faktą, kad Finansų viceministras Vytautas Galvonas renka parašus Seime dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad interneto lažybų organizatoriams būtų atrištos rankos?

„Pasaulyje nėra sienų. Dabar Lietuvoje registruotos legaliai veikiančios įmonės negali teikti paslaugų internetu, o užsienio bendrovės lošimus internetu organizuoja be jokių kliūčių, nes niekas jų negali nubausti. Tai nenormalu“, – sakė V.Galvonas.

Lyg tyčia praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas užregistravo įstatymo pataisas, kurios skubos tvarka leistų lažybų organizatoriams veikti nuotoliniu būdu. Pagrindinis pataisų teikėjų argumentas tas, kad lažybų organizatoriai perkels savo verslą į kitas šalis.  

Kas bent kiek seka žiniasklaidą, tikrai girdėjo, kad panašų grasinimą Lietuvos valdžiai išsakė ir lažybų verslo organizatorius bei praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio partinio sąrašo viršūnėje atsidūręs Antanas Guoga. Beje, šio asmens valdoma lažybų bendrovė „TonyBet“ aktyviai reklamavosi viso Europos krepšinio čempionato metu, ir jai minėtosios įstatymų pataisos būtų itin aktualios.

Abejonių šešėliai

Finansų viceministro išgirtosios internetinio lošimo organizavimo įmonės meta ne vieną abejonių šešėlį. Visai neseniai jos atsidūrė visuomenės dėmesio epicentre po Europos krepšinio čempionato. Tuomet vienas iš rinktinės rėmėjų A.Guoga buvo beveik atvirai įvardytas kaip tas, kuris kursto intrigas Lietuvos krepšinio federacijoje.

Po garsių krepšinio pasaulyje asmenybių atsistatydinimų šalies krepšininkų rinktinės ir „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas federacijai priekaištavo dėl pernelyg didelio pataikavimo rėmėjams, tarp kurių ryškiausias – A. Guoga. Nepaisant to, kad šio verslininko įmonės Lietuvoje dirba nuostolingai, tačiau tai joms netrukdo būti ir krepšinio rinktinės, ir klubų rėmėjomis.

A.Guoga tikino, kad jo įkurtų Lietuvoje įmonių tikslas – ne pelno siekimas. „Gyvenu iš kitų verslų, o Lietuvoje investavau, kad galėčiau visus uždirbtus pinigus skirti sporto paramai“, – teigė jis. Nekalbant apie „nuostolingos“ įmonės sutaupomus mokesčius, užkulisiuose puse lūpų užsimenama, kad pokerio lošėjo parama krepšiniui yra tik gerai apgalvoto plano dalis.

O tikslas paprastas – susikrauti politinį kapitalą ir dar labiau sustiprinti savo viešąją įtaką.

Nemato problemų

Viena iš A.Guogos įmonės „TonyBet“ akcininių yra bendrovė „Lotelita“. Jos vadovas Donatas Kazlauskas teigia nematantis didelių problemų, kad įmonė, į kurią jis yra investavęs, dirba nuostolingai, tačiau toliau milijoninėmis sumomis remia krepšinį. „Šiemet ji jau turėtų baigti metus be nuostolių. Tai rodo, kad ši parama o tam tikro laiko jau duoda rezultatų“, – kalbėjo jis.

Tokias kalbas būtų galima suprasti tik vienu atveju, jeigu minimi rezultatai ir būtų tos išskirtinės sąlygos, kurių taip laukia lažybų verslas. Įdomus faktas, kad D. Kazlauskas yra ir monopolinės loterijų organizavimo įmonės „Olifėja“ generalinis pavaduotojas bei iždininkas. „Lotelita“ teikia technines „Olifėjos“ loterijos organizavimo paslaugas, kitaip tariant, įmonė atsako už sritį, kuri reikalauja didelių loterijos organizavimo sąnaudų.

Taigi nors dalis „Olifėjos“ akcijų yra valdomos Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, faktiškai bendrovė didžiausius turtus krauna ne valstybei ir ne sportui, o privatiems asmenims.

Tyrimų neatlieka?

Atrodytų, kad tokios įmonių sąsajų grandinės turėtų būti tiriamos po padidinamuoju stiklu kontroliuojančiose valstybinėse įstaigose. Nors akivaizdžiai yra daroma žala valstybei, šalies biudžetas praranda lėšas, nėra jokių galimybių nei žalos mažinimui, nei analizei.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai tai neįdomu, Lošimų priežiūros tarnyba teigia neturinti tam galios, o Konkurencijos taryba labiau linkusi sugalvoti priežasčių, kodėl verta nesiimti šio klausimo.

Pripažinti, ar pradėti tyrimai su A. Guoga, D. Kazlausku bei su jais siejamų įmonių atžvilgiu, nesutiko ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Vilniaus apskrities VMI informuoja, jog nuolat stebi situaciją lošimo rinkoje ir esant įtarimams dėl galimai neteisėtos mokesčių slėpimo veikos šiame sektoriuje taiko atitinkamus kontrolės veiksmus. Atskirų įmonių mokestinių prievolių nevykdymo rizikų Vilniaus apskrities VMI nekomentuoja“, – teigė VMI Mokesčių informacijos departamento specialistė Rūta Asadauskaitė.

Išvada peršasi paprasta – ir Finansų ministerijai, ir jai pavaldžioms tarnyboms telieka pripažinti savo bejėgiškumą.  Ir jeigu taip tęsis ir toliau, gali būti interneto lošimų ir lažybų organizatoriai ir toliau ras landų, kaip išsaugoti tai, ką jau yra susikūrę.