Velykos neatsiejamos nuo gausiai patiekalais nukrautų stalų ir vaikams dovanojamo šokolado. Ypač mėgstami šokoladiniai kiaušiniai ar kiškučiai. Bet ar žinojote, kad kakavos pupeles šiems skanėstams taip pat renka vaikai. Ganos ir Dramblio Kaulo ūkiuose, kuriuose užauginama beveik pusė visos kakavos pasaulyje, dirba apie 2 milijonai mažamečių. 

Jų tėvai, plušantys kakavos ūkiuose, per dieną uždirba nuo 0,45 iki 1.12 euro. Tuo tarpu šokolado versle sukasi milijardai.

„Siekiame sureguliuoti šį disbalansą ir raginame bent jau Europos prekybos centrus, kurie yra įtakinga šokolado verslo grandis, prekiauti tik ta produkcija, kuri buvo užauginta nepažeidžiant žmonių teisių. Ją atpažinti galima pagal specialų ženklinimą. Deja, prieš Velykas atlikome nedidelį tyrimą Kaune ir neradome nei vieno šokolado produkto, su nuoroda į socialiai atsakingą gamybos procesą“, - sako Vaiva Ramanauskienė, Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamo projekto „SUPPLY CHA!NGE - atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovė Lietuvoje.

Pasak V. Ramanauskienės, Europos ir Amerikos (JAV) gyventojas vidutiniškai suvartoja 5,2 kg šokolado per metus. Pagal šokolado suvartojimą Europoje pirmauja austrai ir vokiečiai – vienas asmuo per metus suvalgo apie 9 kg šokolado.  Statistinis lietuvis  – apie 5 kg kasmet.

Pasaulinėje šokolado konditerijos gaminių rinkoje grynasis pardavimas siekia maždaug 90 mlrd. eurų. Kakavą auginančių ūkininkų pajamos sudaro vos 6,6 procentus. 70 procentų pasaulio kakavos pupelių atkeliauja iš keturių Vakarų Afrikos šalių: Dramblio Kaulo Kranto, Ganos, Nigerijos ir Kamerūno.

„Kakava yra pagrindinis pajamų šaltinis 5,5 milijonams smulkiųjų ūkininkų ir užtikrina pragyvenimą daugiau kaip 14 milijonų kaimo darbuotojų bei jų šeimų. Kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse, tokiose kaip Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir Kamerūnas, beveik 90 procentų ūkininkų pirminės pajamos priklauso nuo kakavos“, - pasakoja V. Ramanauskienė.

Labai konkurencingoje prekybos ir šokolado konditerijos gaminių rinkoje yra tik kelios stambios įmonės. Kol jos varžosi dėl vis didesnės rinkos dalies ir gausesnio pelno, milijonai kakavos ūkininkų kenčia nuo didėjančių išlaidų, gaudami vis mažesnę pajamų dalį ir gyvendami žemiau skurdo ribos. 

„Nepakankami finansiniai ištekliai yra svari ūkių darbuotojų ir vaikų išnaudojimo priežastis, - pastebi V. Ramanauskienė. -  Dėl žemų ir svyruojančių kakavos kainų ūkininkams sunku mokėti samdiniams įstatymiškai reikalaujamą minimalų darbo užmokestį ir teikti tinkamą apgyvendinimą bei priežiūrą. Daugeliu atvejų darbuotojai yra priversti dirbti viršvalandžius ir susiduria su pavojingomis sąlygomis, kenčia nuo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis“.

Ekologinės problemos kakavos ūkiuose dar viena skaudi problema. Visų pirma, naikinami atogrąžų miškai, kadangi lengviau sukurti naują plantaciją nei atnaujinti seną. Dėl milžiniško ūkiuose naudojamo trąšų ir pesticidų kiekio dalis vandens tapo nebetinkamas naudoti, nyksta biologinė įvairovė.

„Atlikto tyrimo metu užfiksuota, kad trečdalis ūkininkų naudoja endosulfaną. Tai itin toksiška medžiaga, uždrausta daugelyje pasaulio šalių. Kiti ūkininkai nenaudoja insekticidų tik dėl to, kad negali jų įpirkti“, - pasakoja V. Ramanauskienė.

Ragindama prisidėti prie šiuolaikinės vergovės mažinimo, V. Ramanauskienė kviečia visus šokolado mėgėjus pirkti tik tą produkciją, kuri pažymėta FAIRTRADE ženklu. FAIRTRADE yra pietų šalių gamintojų ir sąžiningą prekybą remiančių šalių vartotojų susivienijimas, kuris reikalauja aplinką tausojančio ūkininkavimo, draudžia genų inžineriją bei ypač pavojingų medžiagų naudojimą.