Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys „Baltosios bangos“ nariai pastebi, kad kai kurios valstybės kontroliuojamos įmonės per dukterines kompanijas tendencingai apeina šiuo metu galiojantį viešųjų pirkimų įstatymą.

Tai ypač aktualu kalbant apie viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kuomet dažnu atveju rinka yra monopolizuojama. Kaip teigia Konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, viešojo administravimo subjektai su savo įmonėmis neretai sudaro konkurencijos principams prieštaraujančius vidaus sandorius, pavyzdžiui, dėl kapinių tvarkymo ar komunalinių atliekų surinkimo.

„Įmonės netenka galimybės varžytis savivaldybės teritorijoje siūlydamos konkurencingas paslaugų kainas ir geresnę kokybę. Tuo tarpu savivaldybės įmonė, nepatirdama jokio konkurencinio spaudimo, gali sau leisti dirbti neefektyviai. Nukenčia vartotojai ir galiausiai visa valstybė, remianti nekonkurencingas rinkas ir jų dalyvius“, –  teigia J. Šovienė.

Principingą Konkurencijos tarybos poziciją palaiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – taikant vidaus sandorio išimtį privalu nepažeisti konkurencijos apsaugos reikalavimų. J. Šovienės teigimu, šiame kontekste yra labai svarbūs ir du praeitų metų Konstitucinio teismo sprendimai. Bylose dėl keleivių vežimo bei atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo Teismas aiškiai pasisakė, kad viešojo administravimo subjektas be konkurencingos procedūros gali sudaryti sutartį su savo įmone tik išimtiniu atveju – kai kitu būdu neįmanoma užtikrinti viešosios paslaugos nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių tarp valstybės įmonių Konkurencijos taryba savo praktikoje nėra nagrinėjusi, tačiau pritaria griežtesniam reglamentavimui bei efektyvumo reikalavimo taikymui tokiems sandoriams. „Jeigu įmonei į nugarą nekvėpuoja konkurentas, nes jo paprasčiausiai nėra, kas gi kitas ją gali paskatinti būti efektyvia ir siūlyti geresnę kainą ir kokybę sudarant vidaus sandorį“, –  sako J. Šovienė.

J. Šovienei paantrina „Baltosios Bangos“ ir „Investuotojų forumo“ viešųjų pirkimų darbo grupės ekspertas Marius Dobilas. Jo teigimu, Konkurencijos taryba gana nuosekliai laikosi pozicijos, kad viešosios institucijos neturėtų be konkurso sudaryti sandorių su savo kontroliuojamais subjektais, jeigu atitinkamos paslaugos, darbai ar prekės yra prieinamos rinkoje, t.y. egzistuoja reali konkurencija, nes tokia praktika pažeidžia Konkurencijos įstatymą.

Be to, advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ asocijuotasis teisininkas M. Dobilas paaiškina, kad netgi ir pagal esamą viešųjų pirkimų reguliavimą perkančiosios organizacijos neturėtų „apeiti“ viešųjų pirkimų reikalavimų vidaus sandorių pagalba, tačiau tam reikalinga ir aiški institucijų pozicija. „Įrankių kontroliuoti vidaus pirkimus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui galiojančiuose teisės aktuose yra. Svarbu tik juos „tinkamai išgaląsti“. Vidaus sandorio atveju dukterinė įmonė iš esmės yra prilyginama tiesiog motininės įmonės vidiniam padaliniui, o jų santykiai – vidinei veiklai. Viešųjų pirkimų teisės normos nereglamentuoja, kaip organizuojama veikla perkančiosios organizacijos viduje, įskaitant „vidinį“ paslaugų teikimą, darbų atlikimą ar prekių tiekimą. Tačiau kai santykiai išeina į išorę, t.y. kai pati dukterinė įmonė perka iš išorės, ji tai turėtų daryti laikydamasi viešųjų pirkimų reikalavimų, kitaip ji turėtų neatitikti vidaus padaliniui keliamų reikalavimų. Taigi, galiausiai pirkimai vis tiek turėtų vykti konkurso būdu, sudarant galimybę varžytis rinkos žaidėjams. Tuo tarpu jeigu dukterinė įmonė savo pirkimus vykdo netaikydama viešųjų pirkimų reikalavimų, tokia įmonė neturėtų būti laikoma perkančiosios organizacijos vidaus padaliniu ir „nekonkursiniai pirkimai“ tarp perkančiosios organizacijos ir jos dukterinės įmonės turėtų būti eliminuoti. Kol kas nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei teismai vienareikšmiškai dar nepatvirtino šios pozicijos – tačiau tikime, kad tai tik laiko klausimas ir situacija pasitaisys artimiausioje ateityje“, –  sako M. Dobilas.