Laisvosios rinkos instituto duomenimis, Panevėžys dėl strategiškai patogios geografinės vietos ir pigios darbo jėgos šiandien galėtų būti patrauklus investuotojams miestas. Tačiau Vyriausybės nariai, savivaldybių vadovai ir verslininkai ieško atsakymo, kodėl vis dėlto užsieniečiai investuoti čia neskuba.

Kažkada vadintas darbininkų miestu Panevėžys dabar garsėja didžiausiu nedarbu šalyje. Nors strategiškai patogi geografinė vieta ir pigi darbo jėga galėtų pritraukti daugiau investuotojų, kol kas didžiausi darbdaviai Panevėžyje išlieka jau seniai veikiančios Norvegijos kapitalo įmonės.

Norint sudominti investuotojus, pasak premjero, Panevėžio rajono savivaldybėms reikėtų rengti bendrus projektus. O verslininkai esą turėtų glaudžiau bendradarbiauti su  profesinės technikos mokyklomis, teikti savo pasiūlymus, nes pernai Lietuvoje stojančiųjų į šias mokyklas padaugėjo dešimt procentų.

„Turi būti susirūpinta kvalifikuota darbo jėga čia, nes supratau, kad ruošiasi investuoti net į prekybos centrus naujus, o norint vystyti prekybą, turi būti suprasta, kad turi būti darbo jėga, kuri gauna papildomas pajamas, kad turėtų ką išleisti“, – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak ūkio ministro, pernai Panevėžio regionu susidomėjo tik trys investuotojai – du pačiame Panevėžyje, vienas Rokiškyje.

„Tai yra skatinimas, aiškinimas verslui, ką galima ir kaip galima daryti. Naujasis laikotarpis ypatingai regionams duos didesnes galimybes nei didiesiems miestams“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Tuo metu rajonų merai tikina, kad savivaldybės neskatinamos remti verslo, nes surenkant daugiau mokesčių mažinami atskaitymai į biudžetą. Daug problemų kelia tai, kad nėra lėšų sukurti verslui patrauklią infrastruktūrą.

„Daugiau negu 40 proc. kelių yra neasfaltuotų. Jau dvidešimt keleri nepriklausomybės metai, mes niekada nepasivysime tų savivaldybių, kurios nuėjusios toli, kur 70–80 proc. asfaltuotos gatvės“, – tikina Biržų rajono merė Irutė Varzienė.

Kelerius metus stovėjusiai tuščiai 47 hektarų Laisvajai ekonominei zonai Panevėžyje tik pernai pavyko surasti valdytoją, kuris taip pat ragina Ūkio ministeriją derybose su investuotojais mažinti biurokratines kliūtis ir pirmiausiai gaivinti infrastruktūrą.

„Ūkio ministerija turėtų pritraukdama investuotojus atskirt du dalykus, tuos, kurie yra esminiai dalykai, ūkiniai – kainos, sąlygos, mokesčių atleidimai, ir visokie redakciniai, biurokratiniai dalykai, kurie, kaip ten kablelį padėsi, neturi įtakos, juos galima daryti greitai“, – tvirtina „Ogmios pulso“ grupės valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.

„Vyksta didžiulis verslo prižiūrimų institucijų konsolidavimo projektas. Tikimės, kad kitais metais turėsime rezultatus ir tų verslo prižiūrimų institucijų tikrai sumažės. Yra naikinama 10 licenzijų rūšių, 52 rūšys pervedamos iš griežto reglamentavimo į deklaravimą, taip kad verslui tai padės“, – teigia E. Gustas.

Ministras žada, kad dar šią savaitę Vyriausybė ketina patvirtinti Panevėžio Laisvosios ekonominės zonos statuto projektą, juo bus nustatyta čia dirbsiančių įmonių veiklos tvarka.