Plačiau apie tai papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Pagrindinė priežastis – noras išvengti pinigų plovimo ir šešėlinių operacijų, kurios turi riziką pasireikšti kriptovaliutų rinkoje. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turi būti suinteresuoti tuo, kad kuo įmanoma daugiau nelegalių veiksmų būtų užkardyta. Tam ir reikalingas papildomas reguliavimas“, – sakė M. Dubnikovas.

– Blokų grandinės technologija yra tarsi įrankis. Jis leidžia saugiai atlikti transakcijas, bet kartu leidžia ir pasislėpti. Ar nėra taip, kad pati technologija neleidžia reguliuoti kriptovaliutų? Ji ir buvo sukurta tam, kad būtų anonimiška.

– Matėme JAV, kad, kai labai norima, atsekama, iš kur keliavo lėšos ir kas buvo iniciatorius. Ar Lietuvai pavyks labai aiškiai nustatyti, kur keliauja srautai, nežinau. Tačiau reguliavimas juda link to, kad bus bandoma tai padaryti. Ši finansų rinkos dalis visada turi tam tikrą įtarimo šešėlį. Vargu, ar bus galima jo atsikratyti. Tačiau, jei nėra reguliavimo, tvarkos, tada apskritai negalima tikėtis, kad kažkokia prevencija įvyktų. Manau, kad tai pirmieji žingsniai gyventi kartu su šia technologija, kuri neišvengiamai yra šalia mūsų. Jei yra galimybė pervesti lėšas, tai reikia stengtis prižiūrėti procesą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar Lietuvos bankas pajėgus sukontroliuoti šitą procesą?

– Turbūt niekada neįmanoma sužiūrėti visko 100 proc. Nusikaltėliai, kurie nori išplauti pinigus, kurie nori pervesti nelegaliai įgytas lėšas, stengiasi kiekvieną dieną. Jie stengiasi pasinaudoti ir klasikinėmis priemonėmis. Matėme, kad Latvijoje ir Estijoje kilo dideli skandalai. Nusikaltėliai sugebėjo pervesti savo lėšas per tradicinės bankininkystės sistemą. Manau, kad bankas tikrai sugebės užkardyti vieną ar kitą veiksmą. Bent jau turės įsivaizdavimą, kas vyksta. Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga. Ji ir buvo kuriama tam, padarytų nepriklausomą rinką. Lūkesčiai gal ir buvo geri, tačiau nusikaltėliai irgi nusitaikė į šią rinką.

Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga.

– Kuo Lietuvos rinka išskirtinė, palyginus su kitomis kriptovaliutų rinkomis? Ar čia nusikaltimai – kitokie? Ar pinigų srautai gali būti susiję su Rusija?

– Nemanau, kad Lietuvos rinka labai išskirtinė. Matome, kad tam tikrų prekių srautai dėl geografinio patogumo eina per Baltijos šalis, tuo tarpu ir per Lietuvą. Pinigų ir kriptorinkoje geografija netenka prasmės. Mes nesame išskirtiniai geografiškai. Baltijos šalys istoriškai labiau pažįstamos Rytų kaimynams. Turime daugiau iš anksčiau nustatytų ryšių. Todėl pas mus yra šiek tiek didesnė rizika, kad gali būti pasinaudota mūsų institucijomis bei žmonėmis pinigų pervedimui iš vieno kampo į kitą. Kaip žinia, nešvaresnės lėšos keliauja iš Rytų į Vakarus. Lietuvos bankas tikrai nuostabiai atlieka darbą užkardydamas. Matome, kad Lietuvoje neįvyko toks skandalas, koks buvo Latvijoje bei Estijoje. Tikiuosi, kad Lietuvos bankas įgaus tam tikrus ginklus, kuriuos galės naudoti prieš nelegalų pinigų judėjimą.

– Ar nebus taip, kad tos įmonės, kurios leidžia išsikeisti kriptovaliutas į įprastus pinigus, išsikels kitur, nes joms jokio skirtumo, kur būti įsikūrusioms?

– Kalbant apie elektroninių pinigų kompanijas, tai Lietuvoje buvo keliamas tikslas sukurti centrą. Ypač, po 2016 m. įvykusio „Brexit“ balsavimo. Iki tol Londonas karaliavo šioje srityje. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, Lietuva iš tiesų tapo finansinių paslaugų žiburiu. Kaip ir daugelio kitų valstybių istorijoje, Lietuva kartoja tą patį veiksmą. Tas kartojosi ir Čekijoje, ir Olandijoje, kur rinkos atsidarė gana plačiai, lengvai įsileido finansinių paslaugų įmones. Tačiau vėliau buvo susivokta, kad, kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti, bet ateina ir pilkos įmonės, kurios turi savyje kažką negero. Tada valstybės pradeda kitą procesą – esamų dalyvių peržiūrą. Vėliau tos durys pridaromos. Lietuva keliauja tuo pačiu keliu. Nenuostabu, kad mes irgi prieiname prie griežtesnės priežiūros tam, kad neprisidarytume reputacijos rizikos, kaip nutiko Latvijai, Estijai.