Iki spalio Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai nesvarstys afrikinio kiaulių maro išplitimo kai kuriose bendrijos valstybėse masto ir galimų nuostolių kompensavimo bei apsisaugojimo nuo šio užkrato priemonių finansavimo.

“Kol kas matau, Europa nesuvokia afrikinio kiaulių maro masto, koks jis gali būti, kas čia vyksta Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Jeigu nesuvoks, bus blogai kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Ir labai greitai ateis (afrikinis kiaulių maras - BNS) į kitas valstybes“, - penktadienį LRT radijui pareiškė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak jos, į šį penktadienį vykstančią neeilinę Ministrų tarybą kiaulių maro klausimas neįtrauktas, jis Ministrų Taryboje bus svarstomas spalį. O kol svarstymai EK nevyksta, pasak ministrės, Lietuva su kaimyninėmis šalimis, kurias maro židiniai irgi nustatyti, diskutuoja ir derina galimus kovos su afrikiniu kiaulių maru pasiūlymus EK.

„Deriname, šnekame. Pozicijos derinamos su Lenkija, Estija ir Latvija. Svarstome bendras pozicija. Mes bandysime kalbėtis su komisarais. Kitą penktadienį į Lietuvą atvyksta žemės ūkio komisaras“, - interviu LRT radijui teigė ministrė.

Ji pripažino, kad kiaulių maro ypatingai baiminasi stambūs Lietuvos kiaulių augintojai: „Stambieji kiaulių augintojai prašo, kad kažką darytume, kad maras neateitų į jų fermas“. 

Todėl, pasak V.Baltraitienės, Vyriausybei ministerija siūlys numatyti lėšų šalies gyventojų, auginančių kiaules, jų atsikratymui ir investavimui į kitas veiklas, nes savo lėšomis žmonės to padaryti negali.

„Kad tie žmonės, kuria augina kiaules, nesugebės užtikrinti saugos taisyklių... kad mes turėtume vistiek rasti kažkokį finansavimo šaltinį, kad pereitų prie kitų gyvulių auginimo“, - teigė ministrė.

Trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovai šią savaitę jau pasirašė bendrą susitarimą dėl kovos su afrikiniu kiaulių maru. Susitarimą pasirašiusios šalys tikisi, kad pateikusios bendrą paraišką jos iš ES galės gauti daugiau lėšų kovai su maru, galbūt 75 proc. ar net 100 proc. Jeigu jos pateiktų paraiškas atskirai, parama galėtų sudaryti iki 50 proc. visų atitinkamų išlaidų.

Maro atvejų iki šiol nustatyta Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Estijoje protrūkių iki šiol nebuvo, tačiau šalis nerimauja, kad virusas į šalį galėtų patekti iš Latvijos ar Rusijos.