Lietuvos žemės ūkio ministrė pareiškė, kad Baltijos šalys kartu su Lenkija prašys šimtų milijonų eurų ES paramos kovai su afrikinių kiaulių maru. Tai numato bendras 4 šalių parengtas Europos Komisijai (EK) skirtas priemonių planas.

„Šiandien sumomis neoperuojama, prašome, kad būtų 100 proc. finansavimas. (...) Dar 2013 metais, kai prašėme buferinei zonai 30 mln. litų, gavome tik labai menką dalį, apie 7 mln. litų. Čia būtų kiti pinigai, galėtume šnekėti apie žymiai didesnes sumas, ne dešimtimis, o šimtais milijonų“, - antradienį žurnalistams sakė Virginija Baltraitienė.

Anot jos, paramos bus prašoma trims pagrindinėms priemonių grupėms - maro prevencijai ir kontrolei, paramai smulkiesiems kiaulių augintojams bei ligos židinių likvidavimo komandos sukūrimui.

„Manome, kad užkrečiamų ligų židinių likvidavimo komanda apimtų ne tik afrikinį kiaulių marą, bet ir visas užkrečiamas ligas, kuriomis gali susirgti gyvuliai“, - sakė žemės ūkio ministrė.
Jos teigimu, prevencija ir kontrolė apimtų tyrimus, stebėseną, pasienio zonų dezinfekciją.

„Siūlome, kad Europos Komisija finansuotų ir organizuotų bendro mokslinių tyrimų centro Baltijos šalims ir Lenkijai įkūrimą, kuris vykdytų tyrimus, kad būtų aišku, kaip atsiranda virusas, kaip jis plinta, kokios jo pasekmės, kaip sukurti afrikinio kiaulių maro vakciną. Prie šio centro galėtų būti sukurtos atskiros mobiliosios laboratorijos“, - kalbėjo V.Baltraitienė.

Pasak jos, finansavimas smulkiesiems kiaulių augintojams apimtų dvi jų grupes: išskerdusius kiaules ir perėjusius prie kitos gyvulininkystės rūšies.

V.Baltraitienė sakė, kad EK parama smulkiesiems kiaulių augintojams galėtų siekti 70 proc. visų reikalingų lėšų, kitoms dviem priemonėms bus prašoma šimtaprocentinio finansavimo.

Ministrės teigimu, negavus europinės paramos Lietuva savo lėšomis galėtų finansuoti tik ligos tyrimus bei kompensuoti praradimus savo kiaules išskerdusiems ūkininkams.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad svarbiausia būtų žinoti, kad EK finansuos kovai su maru skirtas priemones.

„Svarbiausia, kad žinotume, ką gausime, nes sausį, kai nustatėme afrikinį kiaulių marą, tik balandį sužinojome, kokius pinigus gausim iš Europos Komisijos. Negalime įvardinti tų sumų, nes situacija nuolat keičiasi, neaišku ar nebus daugiau tų židinių“, - žurnalistams sakė J.Milius.

Antradienį J.Milius su V.Baltraitiene aptarė kovos su afrikiniu kiaulių maru planą, kuris šią savaitę bus išsiųstas Latvijai, Estijai ir Lenkijai.

Keturių šalių atstovai liepos pabaigoje Vilniuje preliminariai aptarė kovos su maru gaires, kurios tapo plano pagrindu. Planą Europos Komisijai (EK) reikia pateikti iki rugpjūčio 15 dienos.

Maras pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas šiemet sausio pradžioje, kuomet buvo ištirti netoli sienos su Baltarusija kritę šernai. Liepos 24 dieną agresyvus maras diagnozuotas gerai saugotoje „Idavang“ fermoje.