Žemės ūkio ministrė, pasiūliusi sureguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekia pastarųjų sąskaita skatinti pieno vartojimą. Pasak Virginijos Baltraitienės, iki 10 proc. sumažintas prekybos antkainis būtiniausiems pieno produktams sumažintų jų kainas ir paskatintų vartojimą. Ji tikina, kad ligšiolinės pieno produktų kainų nuolaidos buvo daromos perdirbėjų sąskaita.

„Prekybininkai turėtų riboti antkainį pagrindiniams pieno produktams, kurių sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė. Ne tik prekybinis antkainis, bet yra lentynų mokesčiai, rampų, švenčių dienų, reklamos mokesčiai“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.Baltraitienė.

Anot jos, tai paskatins pieno produktų vartojimą.

„Mes manome, kad yra kasdieninio vartojimo prekės - pienas, sūriai - žmogus negyvena be jų. Ir aš manau, taip padidėtų vartojimas. Mes sakome, kad mes labai mažai suvartojame pieno produktų, palyginti su kitomis valstybėmis. Kodėl taip yra? Nes kaina labai didelė. Žmogui gal labiau apsimoka nusipirkti mėsos gabalą, jis sotesnis jaučiasi nei iš varškės. (...) Mes norime ir skatinti, kad būtų vartojimas pieno produktų, ir manom, kad prekybininkai ant kitų prekių, kurie nėra kasdienio vartojimo, gali dėtis antkainius, kurie nėra reglamentuojami“, - kalbėjo V.Baltraitienė.

Jos teigimu, ji nesiūlytų įstatymo pakeitimų, jei prekybininkai patys būtų sumažinę kainas, neimdami lentynų ir kitų mokesčių iš perdirbėjų. Anot V.Baltraitienės, pastaruoju metu sumažintos kainos yra ne prekybos tinklų, o perdirbėjų sąskaita.

„Kodėl mes įsikišame į tai? Jeigu tai darytų mūsų rinkos žaidėjai, ką padarė Latvijoje iš karto embargui prasidėjus, kodėl perdirbėjai iš karto pasakė, kokia kaina pristato į parduotuves, prekybos tinklai iš karto pasakė, kad mes neimame lentynos mokesčio, irgi minimalų antkainį, kad tik žmonės vartotų daugiau pieno produktų“, - sakė žemės ūkio ministrė.

„Aš to nei įrodyti, nei paneigti negaliu, bet ką aš girdžiu iš visų perdirbėjų, tai jų sąskaita yra tos nuolaidos visos dabar“, - pridūrė ji.

V.Baltraitienė Seimui siūlo reguliuoti pieno gamintojų ir supirkėjų arba perdirbėjų santykius. Trečiadienį Seime ji užregistravo įstatymo projektą, kuris numato, kad už tos pat rūšies pieną turi būti mokama vienodai, apie kainų pasikeitimą turi būti perspėjama iš anksto, o prekybininkų antkainis negalės būti didesnis nei 10 proc.

N. Mačiulis: siūlymas nėra blogas

Banko "Swedbank" analitikas teigia, kad žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti kainas pieno sektoriuje nėra visiškai populistinis. Nerijaus Mačiulio nuomone, tam tikro rinkos reguliavimo reikia, tačiau dalis pasiūlymų prieštarauja Europos Sąjungos (ES)teisei ir vargu, ar gali būti įgyvendinta.

"Reikia pripažinti, kad tai nėra visiškai populistinis įstatymas ir populistinė iniciatyva, kaip kai kas įvardino. Nes iš tiesų šiame sektoriuje yra tam tikrų problemų ir mes matome, kad rinkos dėsniai nelabai veikia ir netobulai sureguliuoja šios rinkos dalyvių santykius. Tai yra labai specifinė rinka, kuomet yra daug smulkių pardavėjų ir keli pirkėjai, turintys labai didelę derybinę galią", - BNS teigė banko vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.

Jo teigimu, kalbama apie tokius produktus, kurių negalima sandėliuoti, greitai išvežti į užsienį ar pakeisti jų gamybos. N.Mačiulio žodžiais, pieno supirkimo kainoms esant mažesnėms už savikainą, tam tikro rinkos reguliavimo reikia.

"Aišku, tai yra nekasdienės aplinkybės. Tokia situacija susidarė dėl Rusijos pritaikyto embargo pieno produktams iš visų Europos Sąjungos valstybių ir, aišku, kad visose kaimyninėse rinkose yra pieno perteklius, ir žaliavinio pieno kainos sumažėjo. Tai tiktai rodo, kad tam tikrų priežiūros instrumentų ir tam tikro reguliavimo šioje rinkoje reikia, nes paliekant procesą savireguliacijai, jei užsitęstų embargas, mes matytume situaciją, kai iš tiesų ūkininkai nuspręstų karves panaudoti mėsai ir sumažėtų žaliavinio pieno gamyba, o kartu pakiltų jo kaina. Tokio scenarijaus reikėtų išvengti", - BNS sakė N.Mačiulis.

"Swedbank" analitikas teigė, kad problemų dėl diskriminacinės, neskaidrios kainodaros iš tiesų yra.

"Iniciatyva yra laiku ir reikia ieškoti instrumentų", - sakė jis.

Konkurencijos taryba: pieno supirkimo kainų reguliavimas - išimtinė priemonė

Žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti kainas pieno sektoriuje gali pabranginti produktus, tvirtina Konkurencijos taryba. Jos nuomone, valstybės kišimasis ir kainų reguliavimas gali būti tik išimtinė priemonė.

"Valstybės kišimasis ir kainų reguliavimas tiesioginiu ar netiesioginiu būdu rinkos ekonomikoje turėtų būti vertinamas kaip išimtinė priemonė, kai nėra tikimybės, kad rinkos mechanizmas veiks sėkmingai ir užtikrins didžiausią naudą vartotojams. Šiuo atveju, nustačius pieno supirkimo kainų reguliavimą, būtų ginami ne vartotojų, o pieno gamintojų interesai. Todėl kainų reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių vartotojams, pavyzdžiui gali lemti didesnes produktų kainas. Taip pat toks įsikišimas gali sukelti ir projekto iniciatorių nenumatytų kitų neigiamų pasekmių rinkai, įskaitant pačius pieno gamintojus", - BNS pranešė tarybos komunikacijos skyriaus specialistė Dovilė Sandaraitė.

Pasak jos, taryba nėra išsamiai susipažinusi su įstatymo projektu, todėl ji negali vertinti, ar konkretūs siūlymai nepažeidžia konkurencijos principų.

V.Baltraitienė jos inicijuotu įstatymo projektu dėl nesąžiningų veiksmų draudimo pieno sektoriuje siūlo ginti vietos pieno gamintojus. Jeigu įstatymas įsigaliotų, Konkurencijos taryba būtų įpareigota svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimokaina būtų mažinama daugiau nei 3 procentais.

Ministrė siūlo drausti pirkti pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas visas Lietuvoje pasiūlytas žaliavinis pienas, taip pat neleisti perdirbėjams tiekti produktų į rinką, jei jie pagaminti iš užsienyje pirkto pieno.

Pasak ministrės, Lietuvoje pagrindinės 5 pieno perdirbimo grupės perdirba apie 93 proc. viso pieno, o gamintojai yra priversti sutikti su perdirbėjų primetamomis pieno pirkimo sąlygomis, todėl būtina užtikrinti jų interesų pusiausvyrą.