„Yra pagrindinėje darbotvarkėje du projektai – pirminis projektas visiško draudimo, kurį pasirašė 48 Seimo nariai, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, kur daugiau dėmesio siūloma skirti prevencijai, ir taip pat rezervinėje darbotvarkėje yra demokratų siūlymas, kuris niekaip nedraudžia reklamos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš pati po pateikimo ketinu ir pirmąjį, ir antrąjį palaikyti, ir manau, vėliau komitetai galės paieškoti galbūt sprendimų, kompromisų“, – pridūrė ji.

Tuo metu antradienį V. Čmilytė-Nielsen sakė nepalaikanti visiško draudimo, tačiau, anot jos, reikėtų griežtinti ir stiprinti prevenciją. Ji teigė, kad esant daugiau įvairių pasiūlymų Seime bus diskusijų, be to, dėl dalies jų dar nėra Teisės departamento išvadų.

Seimo pirmininkės ir Liberalų sąjūdžio vadovės teigimu, šios frakcijos narių pasiūlymas yra racionalus – jie siūlo dalį iš reklamos gaunamų lėšų skirti prevencijai.

Seimui ketvirtadienį dar kartą bus bandoma pristatyti pluoštą pataisų, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Tuo metu 7 kelioms frakcijoms priklausantys parlamentarai iš valdančiųjų ir opozicijos nesiūlo lošimų reklamos draudimo, bet siekia nuo 2025-ųjų sausio įpareigoti lošimų organizatorius stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.

Trečią paketą siūlo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, be to, siūlanti keisti lošimų mokesčio bazę, kad organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus būtų apmokestinama suma, gauta ne tik iš lošėjų statomų sumų, bet ir lošėjams faktiškai išmokėti laimėjimai. Tokiu būdu bus surenkama daugiau mokesčių į biudžetą.