„Yra energetinių iššūkių, bet aš viliuosi, kad bent jau dujų ir iškastinio kuro kaina po pusmečio turėtų stabilizuotis. Turime suprasti, kad toks kiekis prispausdintų pinigų, kurie nebuvo išleisti taip, kad buvo už jų sukurta vertė, negalėjo nepaskatinti tokių drastiškų ir prekių, ir paslaugų, ir iškasenų, žaliavų kainų kilimo. Mes turime suvokti, kad už kiekvieno pinigo turi būti sukurta vertė, o čia šiuo atveju jie buvo įliejami į rinką, kad žmonės išgyventų. Aišku, jie nepagrįsti jokia verte – tas kainų kilimas bus ilgalaikiškesnis, energetika, manau, sugrįš (į buvusį kainų lygį – ELTA), bet visos kitos kainos gali grįžti atgal per 2–3 metus, kai tiesiog jas šiek tiek nuinfliuos“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Janulevičius.

Pasak konfederacijos prezidento, ketvirtas ketvirtis, tikėtina, nebus toks gražus, koks buvo trečias, o kitų metų pradžia numatoma sudėtinga.

„Matyt, bus naujos energetinės kainos patvirtintos, jos duos dar tam tikrą infliaciją. Spartus pasaulio ir Europos augimas kažkiek turėtų pristoti. Nepaisant to, kad kai kurios šalys atsiveria ir panaikina apribojimus, apie Lietuvą, deja, to pasakyti negalime – auga COVID-19 pacientų skaičius, lovos beveik užimtos, tai gali būti ir tam tikrų apribojimų. Nemanau, kad bus pilnas karantinas, bet daliniai apribojimai, tikėtina, gali atsirasti“, – teigė V. Janulevičius.

Anot Pramonininkų konfederacijos vadovo, subsidija, jeigu ir turėtų būti, tai tiems socialiniams sluoksniams, kuriems ji tikrai būtina.

„Negaliu nepažymėti, kad turime 112 tūkst. struktūrinių bedarbių ir 60 tūkst. laisvų darbo vietų – mes negalime tylėti apie tokius dalykus, kai yra tokie didžiuliai disbalansai. Statybininkų asociacija darė eksperimentą: 2 tūkst. apdailininkų buvo pasiūlyti atlyginimai, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje. Buvo pasiūlyti pinigai, berods, 750–1 250 eurų „į rankas“, kad jie ateitų į darbą. Iš tų 2 tūkst. atėjo 2 – tai rodo, kad ekonomika yra išsikreipusi ir kad žmonės dirba, gauna nelegaliai, o sėdi jie ant kaklo tiems, kas moka visus mokesčius. Pradžioje turime išspręsti šitas struktūrines problemas, nes ten guli milijardai, o ne kelios dešimtys milijonų“, – sakė V. Janulevičius.

Pasak konfederacijos prezidento, matoma, kad įmonėms trūkstant apyvartinių žaliavų jų reikia užpirkti į priekį, todėl, jo teigimu, svarbu kalbėti apie paskolas, kuriomis galėtų pasinaudoti įmonės ir kurias reikėtų grąžinti.

„Paskolos reikalingos ir energetinių žaliavų įsigijimui, ir tam, kad tęstų veiklą, nes jei įmonės pradės stabdyti savo veiklas, jie išleis žmones į prastovas, vėlgi kentės ir valstybė, ir įmonės. (...) Svarbu, kad galėtume neprarasti tų klientų iš ES, kuriuos prisiviliojome per buvusį karantiną, kai buvo sutrumpėjusios tiekimo grandinės ir tas perviršis, kuris atsirado einamojoje sąskaitoje, jis atsirado būtent iš eksporto skatinimo“, – kalbėjo V. Janulevičius.