Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.

„Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui. Ir taip ji yra viena brangesnių šalių, tarkime, pas lenkus yra netgi mažiau (apmokestintas kapitalas – BNS), o po mokesčių pakėlimo ji bus brangiausia šalis Rytų flange“, – po susitikimo su Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovais trečiadienį BNS sakė V. Janulevičius.

„Arba mes pjaustome šitą pyragą iš esmės, jį peržiūrime, kad nepablogintume investicinio klimato, arba gal tada geriau atidėkime tą mokesčių reformą, kad šiuo sudėtingu metu galėtume mums nepakenkti“, – pridūrė LPK prezidentas.

Jis teigė didesnį kapitalo apmokestinimą siejantis su didesniais mokesčiais dividendams ir visų pajamų sumavimu. 

„Dividendai būtų brangiausi visame šitame regione. (...) Investuotojų, akcininkų problema bus tai, kad investuoti čia neapsimokės, nes matydami tokią kapitalo grąžą jie rinksis kitas rinkas“, – teigė LPK prezidentas.

Investuotojų, akcininkų problema bus tai, kad investuoti čia neapsimokės, nes matydami tokią kapitalo grąžą jie rinksis kitas rinkas.

 

Pasak V. Janulevičiaus, Latvija, Lenkija ir ypač Estija taikydamos „tikrą nulinį pelno mokestį“ turi investicijoms palankesnę mokesčių sistemą.

„Šiandien Estijos skaidri, aiški mokesčių sistema ir nekeista praktiškai nuo 2001 metų su patobulinimais, su mažesniais mokesčiais, kurie yra 20 proc. iš viso kapitalui, jie surenka daugiau lėšų socialinėms reikmėms nei Lietuva su žymiai didesniais mokesčiais“, – teigė LPK prezidentas.

„Mes tiesiog nebūsime pasirinktieji tarp šalia esančių šalių, nes mes konkuruojame savo Baltijos šalių regione“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Frakcijos posėdyje V. Janulevičius taip pat sakė, kad reforma turėtų atitikti „tarpinį variantą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos“ – pastaroji valstybė, LPK prezidento teigimu, yra pagrindinė verslo konkurentė Lietuvai.

„Jie (Lenkija – BNS) tikrai vysto labai stipriai savo infrastruktūrą, labai stipriai deda pinigus ir jie dar negavo RRF (lėšų – BNS). Kai jie gaus savo RRF, aš manau, kad mes pamatysime daug įmonių migruojančių per sieną“, – kalbėjo V. Janulevičius.

LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius neigiamai įvertino Vyriausybės siūlomą individualios veiklos apmokestinimą.

„Mes dar kalbėjome apie individualios veiklos prilyginimą beveik darbo santykiams – tas pakėlimas irgi turi tam tikrų neigiamų dalykų, nes ką reiškia užsiimti individualia ir ką reiškia dirbti pagal darbo santykius – tai atsakomybės ribos ir visi kiti dalykai“, – posėdyje kalbėjo R. Sartatavičius.

Mokesčių reforma numato, kad 60–180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamas gaunantys gyventojai turėtų papildomai sumokėti 5 proc., o virš 180 VDU – 7 proc. pajamų mokestį. Iki 60 VDU pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas. 

Dėl to labiau apmokestinamos būtų didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, kurios dabar neapmokestinamos papildomai, pavyzdžiui, individualios veiklos, dividendai, taip pat su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos.

Tuo metu individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.