Pasaulio bankas prognozuoja nedidelį euro zonos augimo sulėtėjimą – manoma, kad, 2016-aisiais augusi 1,6 proc., 2017-aisiais ji augs 1,5 proc. 2018–2019 metais numatomas tolesnis augimo lėtėjimas, sieksiantis 1,4 proc. Europos Komisija, 2016-ųjų rudenį patikslinusi ir kiek sumažinusi savo prognozes, buvo numačiusi 1,7 proc. augimą 2016-aisiais, 1,5 proc. – 2017-aisiais ir 1,7 proc. augimą 2017-aisiais.

Tačiau, nepaisant augimo tempo sulėtėjimo, skaičiai rodo, kad po daugybės metų stagnacijos euro zona po truputį atsigauna, rašo deutschewelle.com. Kaip pažymi Vokietijos naujienų portalas, teigiamu ženklu laikytinas per septynerius metus mažiausias nedarbo visoje euro zonoje rodiklis. „Eurostat“ duomenimis, šis rodiklis 2016-ųjų spalį siekė 9,8 proc., o jo kritimas, deutschewelle.com teigimu, paspartins euro zonos ekonomikos augimą.

Neaišku, ar augimas tvarus

Tačiau nedarbo lygis skirtingose šalyse labai nevienodas. Čekijoje jis tesiekia 3,8 proc. ir yra mažesnis nei didžiausioje ES ekonomikoje Vokietijoje, kur nedarbo lygis – 4,1 proc. Tuo metu Graikijoje ir Ispanijoje šis rodiklis siekia beveik 20 proc. Bendrai euro zonoje bedarbių 2016-ųjų spalį buvo apie 15,9 mln., palyginti su 1,8 mln. tuo pat metu 2015-aisiais.

Kaip pažymi V. Katkus, ekonomikos atsigavimo ženklų matome, tačiau pasakyti, ar jie tvarūs, ar ne, – negalime.

„Neaišku, ar tų naujų žmonių įdarbinimas yra tvarus – ar jie vis dar bus įdarbinti ir po dvejų, trejų metų. Taigi klausimas, ar nedarbo lygis sumažėjo laikinai įdarbintų žmonių sąskaita, yra svarbus.

Grėsmės darbo vietoms kyla dėl Italijos bankų sektoriaus galimos dalinės griūties, jiems, kaip ir prancūzams, taip pat nepavyksta subalansuoti biudžeto“, – kalba finansų analitikas.

Be to, kaip pažymi V. Katkus, daug įtakos tam, kaip klostysis euro zonos situacija, turės geopolitinis fonas bei rinkimų svarbiose Europos valstybėse baigtis.

„Tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Europos centrinis bankas yra pasakę, kad 2017-aisiais Europoje didžiausia rizika yra politinė ir geopolitinė.

Šiais metais vyks rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, įtakos Europai turės geopolitinė situacija su Rusija. Ūkio klausimų neįmanoma atskirti nuo politinių ir, kadangi tai yra rinkimų metai, kyla klausimas, ką daryti su tais suvaržymais, kuriuos kritikuodamos populiarumą tarp rinkėjų pelno populistinės politinės jėgos“, – sako V. Katkus.

Dogmatiško požiūrio atsisakymas pagelbėtų ekonomikai?

Pasak pašnekovo, dabar vyksta diskusija, kad galbūt šiuo metu pravartu truputį nusižengti Mastrichto kriterijams, kitiems apribojimams ir taip neleisti į valdžią ateiti populistams. Populistinės partijos sako, kad sukurs daugiau darbo vietų, nes sugriaus euro zoną, ES, nes tai yra vienintelis būdas sumažinti suvaržymus ir taip nacionalinėse valstybėse sukurti daugiau darbo vietų.

„Socialdemokratai Vokietijoje yra uždavę klausimą [kanclerei] Angelai Merkel – ar verčiau leisti didinti deficitą ir, naudojant centrinės valdžios skiriamas papildomas lėšas, palaikyti įdarbintų žmonių kiekį, ar, pavyzdžiui, sulaukti Marine Le Pen išrinkimo [prezidente] Prancūzijoje. Vokietijos socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis viešai sako, kad yra uždavęs A. Merkel tokį klausimą, tačiau nėra gavęs atsakymo.

Prancūzai, kaip ir italai, turi problemų dėl nesubalansuoto biudžeto, tačiau jiems leista nesilaikyti suvaržymų dėl biudžeto deficito, nes šalyje įvyko teroro aktas. Italai taip pat prašo leisti pažeisti Mastrichto kriterijus, bankų reguliaciją, neleidžiančią vyriausybei finansuoti bankų akcinio kapitalo. Tuomet, pasak jų, Italija apsisaugotų nuo populistinių „Penkių žvaigždžių judėjimo“, „Šiaurės lygos“ partijų. Tai parodo, kad tiek Mastrichto kriterijai, tiek bankų sektoriaus suvaržymai skatina populistinius politinius procesus, o atėję į valdžią populistai nusispjaus į tuos visus kriterijus ir išreguliuos, išbalansuos situaciją“, – kalba V. Katkus.

Kaip pažymi finansų analitikas, ilgalaikis didelis nedarbas Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje yra pasekmė to, kad buvo įvestas euras, nes turėdamos savo valiutą, šalys būtų galėjusios išlyginti perkamąją galią, devalvuodamos valiutą, o dabar viskas reguliuojama per darbo rinką.

„Populistai teisingai sako, kad reikia daug didesnio tiek Mastrichto kriterijų, tiek bankų reguliavimo laisvumo, kad nedarbo lygis būtų suvaldytas. Mastrichto kriterijai prieš 24 metus buvo iš piršto laužti: jie neturi ekonominio pagrindo, buvo sukurti teoriniu, o ne praktiniu pagrindu, todėl jie turėtų būti pakoreguoti. Jie turėtų būti laisvesni ir taip būtų galima sumažinti nedarbą, padidinti valstybių pajamas.

Europoje šiuo metu dominuoja dvi pozicijos – Mastrichto sutarties dogmatikai ir populistai. Ir vieni, ir kiti yra kraštutinumas, griaunantis ES ir euro zoną“, – sako V. Katkus.