Neįtikėtina, bet šią savaitę Rusijos rublis patyrė rekordinį kritimą. Ketvirtadienį euras kainavo 100 rublių, o JAV doleris – 80 rublių. Tiesa, vėliau rublio situacija šiek tiek pasitaisė.

Griuvimas įvyko po to, kai ketvirtadienio rytą Rusijos centrinis bankas, siekdamas pristabdyti rublio kritimą, pakėlė palūkanas nuo 10,5 iki 17 proc., tačiau toks sprendimas nepasitarnavo jo gelbėjimui. Nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu jau smuko apie 58 proc. Rusijos centrinis bankas valiutos smukimui pristabdyti šiemet jau išleido 80 mlrd. dolerių.

Po dienos įvykusioje spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas pripažino, kad ir Rusiją, ir rublį apėmusi krizė, kuri tęsis dvejus metus. O štai keliomis dienomis anksčiau jis kalbėjo apie tai, kad rublio vertės kritimas Rusijai net naudingas.

Lietuvos verslas sako, kad rublio smukimas paveiks mūsų šalies ekonomiką, ekonomistai tikina, kad labai didelių problemų nei verslas, nei ekonomika nepatirs. Nors komerciniai bankai ir pranašauja Lietuvos ūkio sulėtėjimą. Ir kaip vieną to sulėtėjimo priežasčių, bet nepagrindinę, nurodo Rusijos krizę.

Juodžiausia diena Rusijos rubliui buvo antradienis. Kiekvieną valandą jis euro ir dolerio atžvilgiu smuko vis žemiau. Vienu metu už eurą buvo prašoma net 100 rublių, o už dolerį apie 81. Vien šią savaitę rublio vertė sumenko penktadaliu, nuo metų pradžios – beveik dvigubai.

Rublio vertei krentant, rusai nosies nenukabino. Socialiniuose tinkluose plinta kandžios pašaipos nacionalinei valiutai. Pavyzdžiui, dolerio kursas ir Rusijos prezidento amžius jau susilygino. Dabar laukiame, kada doleris susilygins su jo ūgiu.

Rublis pašaipų objektu tapo ir Rusijos pramoginėse laidose.

O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesuka galvos, kad rublis praranda vertę. Lapkričio pabaigoje naujienų agentūrai TASS Putinas įtikinamai dėstė, kad šalis dėl to turės didesnės naudos.

„Rublio vertė nukrito, jis šiek tiek nuvertėjo – 30 proc. Bet žiūrėkite. Mes anksčiau pardavinėjom prekę, kuri kainavo vieną dolerį, o už dolerį gavom 32 rublius. Dabar prekę pardavėm už dolerį, o gavom 45 rublius. Pajamos į biudžetą juk išaugo“, – sakė V. Putinas.

Lietuvos banko skelbiami lito ir užsienio valiutų kursai rodo, kad šiuo metu 100 rublių kainuoja apie keturis litus, tai trečdaliu mažiau nei lapkričio pabaigoje. Investicijų bankas „Finasta“ teigia, kad kol kas jų klientai, investuojantys Rusijoje, išlieka ramūs.

„Didžioji dalis mūsų klientų investuoja nerizikingai, gan konservatyviai. Tai apibendrinčiau, kad Lietuvoje klientai reaguoja gan ramiai. Tuo tarpu mūsų Skandinavijos investuotojai – priešingai – aktyviai reaguoja, yra aktyvesni ir siekia pasinaudoti nukritusiomis Rusijos finansinio turto kainomis“, – sako „Finastos“ Fondų valdymo departamento direktorius Vitalijus Šostak.

Verslininkai, dirbantys Rusijos rinkoje, jau svarsto, kaip juos paveiks Rusijos ekonomikos problemos. „Vičiūnų“ įmonė viena iš daugelio Lietuvos bendrovių, kuri savo verslą vysto ir Rusijoje. Bendrovės vadovas Visvaldas Matijošaitis sako, kad jie atidžiai stebi Rusijos rublio svyravimus, nes svarbu laiku sureguliuoti produkcijos kainas su vietos prekybos tinklais.

„Šiai dienai nėra sutrikęs nei vienas atsiskaitymas, viskas eina pagal sutartis. Mes tiekimą darom pagal sutartis, tik dažniau reikia kaitalioti kainas. Kitą pirmadienį vėl mes sutarę su prekybos tinklais kainų kėlimą, įvertinant tą 20 proc. šuolį“, – sako V. Matijošaitis.

Pramonininkai į situaciją Rusijoje žiūri pesimistiškiau. Jų manymu, rublio smukimas ir prastėjanti Rusijos ekonomika gali paveikti visas Lietuvos ūkio šakas – turizmą, apdirbamąją pramonę, transporto ir logistikos įmones. Teigiama, kad jei rublis ir toliau smuks, Rusijoje gali pasipilti bankrotai, lietuviams vėluos atsiskaitymai, mažės užsakymų.

„Dabartinė krizė, jei toliau tęsis ir nebus suvaldyta Rusijoje, gresia apskritai žlugimu viso NVS regiono, nes visas NVS regionas yra priklausomas nuo Rusijos, Rusija yra didžiausias NVS regiono pirkėjas. Ir ką mes greičiausia matysim, kad mūsų tam tikri eksporto partneriai, kurie mums svarbūs, tarkim, Baltarusija, kitos šalys, jos greičiausiai bus priverstos devalvuoti savo valiutą. Jeigu bus devalvuotos valiutos ir sumažės perkamoji galia NVS regione, tai, na, tikrai paveiks ir mus, ir paveiks tą pačią Europą, į kurią mes eksportuojam“, – sako LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Labai didelių problemų dėl Rusijos ekonomikos suirutės ir rublio krizės Lietuvos verslas nepatirs, įsitikinęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis skaičiuoja, kad poveikis Lietuvos BVP vargiai sudarys vieną procentą. G. Nausėda pastebi, kad daugeliui Lietuvos įmonių Rusijos rinka jau nebėra pagrindinė.

„Tik tiek, kad vieno dalyko mūsų verslininkai negalės garantuoti. Ne paslaptis, kad maržos dirbant Rusijos rinkoje buvo didesnės negu kitose rinkose, todėl net ir parduodant tą pačią apimtį, tiktai mažiau patrauklesnėse rinkose, galimas tam tikras finansinių rezultatų pablogėjimas“, – sako
SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, atskiras Europos Sąjungos nares Rusijos problemos paveiks skirtingai, tai priklausys nuo to, kiek intensyviai valstybės prekiauja su Rusija. Tuo tarpu kalbant apie bendriją kaip visumą, tai poveikis nebus itin juntamas.

Didžiausios ES eksporto rinkos yra JAV, Kinija, Šveicarija. Rusija – tik ketvirtoje vietoje. G. Nausėda nesiima prognozuoti, kas laukia Rusijos toliau. Jo manymu, iš duobės jai padėtų išlipti tik pakilusios naftos kainos, kas šiuo metu ne itin realu. Todėl vienintelis kelias įgyvendinti tvarią ekonomikos stabilizavimo programą Rusijai yra agresijos nutraukimas Ukrainoje, susitaikymas su Vakarais, kurie švelnintų sankcijas ir atvertų Rusijai galimybes skolintis tarptautinėje rinkoje.