- Mantas Lapinskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis optimistiškai vertina iki šiol įstrigusios daugiabučių renovacijos perspektyvas. Pasak jo, jau padaryti pirmieji žingsniai ir dar šiais metais turėtų pajudėti realūs darbai, kuriuose interesą turėtų rasti ir privatusis verslas.
– Vyriausybė ir jūsų vadovaujama Aplinkos ministerija aktyviai ėmėsi spręsti daugiabučių atnaujinimo problemą. Kokie esminiai renovacijos politikos pokyčiai?
– Esminis pokytis tas, kad be dabartinės renovacijos schemos, kai iniciatyva kildavo iš pačių bendruomenių ir jos pačios viską organizuodavo, o ministerija per BUPA (Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra – red. past.) juos konsultuodavo, dabar siūlome antrąją schemą.
Čia valstybė imsis daug aktyvesnio vaidmens, t. y. organizuos, prognozuos ir koordinuos visą šį procesą. Žmonėms tereikės padaryti du dalykus – sutikti, kad būtų renovuojamas jų namas, ir mokėti už mažesnį šilumos kiekį tam tikrą metų skaičių. Tokios yra šios antrosios schemos gairės.
Be abejo, taisysime ir pirmosios schemos trūkumus. Pavyzdžiui, reikėtų kreditavimą susieti ne su asmeniu, o su butu. Turėtų būti numatyta ir stabdyti socialinę paramą tiems, kurie atsisako renovuotis.
– Ar numatyta, kokį vaidmenį atliks privatusis verslas šioje politikoje? Ko gali tikėtis verslininkai?
– Privatusis verslas dalyvaus renovacijos procese. Jiems priklausys visi statybos darbai. Šio proceso organizatorius ir pinigų ėmėjas bus savivaldybės įmonė, tačiau ji kiekvienoje savivaldybėje pagal sutartį gali sutarti ir atrasti vietą administruojančioms organizacijoms – čia galimas bendradarbiavimas. Taip pat planuojame centralizuotai pirkti energinio efektyvumo didinimo projektus.
Bendradarbiavimo su verslu galimybės plačios, tačiau įvesime saugiklių, pavyzdžiui, dėl kainos ir kiekių.
Ypač svarbus investuoto kapitalo ir investicijų grąžos klausimas. Renovacija – sudėtingas procesas, ir jis bus nuolat tobulinamas vykstant procesui.
– Ar bus griežtinama kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarka?
– Kaip minėjau, taip. Yra parengtas socialinės paramos peržiūrėjimo įstatymas. Žmonės labai sunkiai gyvena, tad jiems teikiame kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Bet kai kurie moka per pusę, o kartais net 70 proc. mažiau už šilumą nei likę gyventojai ir sako, kad jiems viskas gerai ir jie net neleis renovuoti namo. Tad mes, visuomenė, turėtume paklausti savęs ir jų – kodėl mes jums turime mokėti?
– Kada galima tikėtis pirmojo daugiabučių renovacijos šuolio?
– Šuolis jau prasidėjęs – steigiama Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), surinkome duomenis iš savivaldybių. Net 59 savivaldybės pateikė tokių energiškai neefektyviausių namų sąrašus. Tai 1800 namų.
Jei kalbėtume apie tai, kada kils pastoliai prie namų, tai iki to laiko reikia padaryti energinį auditą, parengti projektus, tačiau pagal mūsų turimą grafiką planuojame, kad turėtume būti pasiruošę metų pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“3
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...