Siūlymą atsisakyti registracijos mokesčio ir taikyti metinį automobilio naudojimo mokestį labiausiai teršiantiems automobiliams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Parlamentaro teigimu, ieškant priemonių, kaip mažinti taršą automobiliais visų pirma reiktų skatinti gyventojus kuo dažniau rinktis alternatyvų transportą, o ne persėsti į mažiau taršią transporto priemonę.

„Už žmogaus kojas, viešąjį transportą ar dviratį joks automobilis nebus geriau, tai yra pirma tezė, kurios reikia nepamiršti. Tai, kad mes vykdysim persodinimą ir kažkas seną dyzelį pasikeis nauju dyzeliu ar benzinu, ar hibridu, tam tikrą poveikį turės, bet tikrai ne tokį, kurį gali turėti apskritai automobilio atsisakymas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vicepirmininkas.

Anot jo, dalis visuomenės galėtų atsisakyti kelionių automobiliais ir būtent priemonių, kaip keisti tokių žmonių įpročius ir turėtų ieškoti projekto rengėjai.

„Yra dalis žmonių, kurie galėtų šituos įpročius keisti, o jų keitimas ir duotų didžiausią pridėtinę vertę taršos mažinimui“, – tikina Seimo vicepirmininkas.

Seimo nario nuomone, Aplinkos ministerijos tikslas persodinti vairuotojus į naujus automobilius yra antrinis, o kaip mažinti jų naudojimą apskritai – ministerija neatsižvelgė.

„Mano jausmas, kad su šiuo taršos mokesčio dizainu pradedame nagrinėti labai svarbią temą nuo vidutiniškai ar net mažiau svarbių dalykų ir tada man kyla labai daug klausimų, ar mes darysim kažką apskritai, kad kai kur automobilio mažiau reikėtų“, – sakė V. Mitalas.

Aplinkos ministerijos Vyriausybei teikiamomis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis numatoma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.

Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.

Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, pirmuosius dvejus metus mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata, o pusei visų vairuotojų jis atsieitų iki 100 eurų kasmet.

Kaip pažymi ministras, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km.

Ministerijos teigimu, naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.