- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne baudžiama už tai, kad perka pigesnį biokurą. Taisykles, ribojančias lankstumą, Seimo pirmininkas vadina pasenusiomis. Energetikos ministras žada, jog numatoma jau šį šildymo sezoną leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.
V. Pranckietis penktadienį su Žygimantu Vaičiūnu bei šilumininkais aptarė šilumos kainų augimo problemą. Pasak Seimo pirmininko, biokuro rinką gali tekti koreguoti, keičiant įstatymus.
„Matyt, gali tekti įsikišti ir su įstatymais. Kuomet vienos katilinės yra reguliuojamos, kitos – nereguliuojamos, konkurencija tampa iškreipta. Kainos aukštos todėl, kad nėra didelės pasiūlos ir valstybiniai miškai taip pat jos netiekia pakankamai. Čia reikėtų jų moralinio įsipareigojimo įsikišti į Lietuvos šilumos ūkio atpiginimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Jis kritikavo reguliavimą, pagal kurį savivaldybės privalo pirkti biokurą tik „Baltpool“ biržoje. Kaip pavyzdį jis pateikė Ignalinos savivaldybę, nubaustą už tai, kad biokurą pirko ne per biržą.
„Kodėl negalėtų jie (savivaldybės – BNS) tą dieną fiksuoti kainos ir pirkti pigiau, o ne vadovautis 10-ies metų senumo taisyklėmis, kurios atsiliepia šilumos kainai“, – klausė V. Pranckieti, susilaukęs signalų iš savivaldybių, kad biokuro kainos galbūt keliamos dirbtinai.
Už biokuro pirkimą ne biržoje Ignalinos savivaldybė gavo 1,9 tūkst., o Mažeikių – 9,5 tūkst. eurų baudą.
Nuo 2016 metų pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą visas biokuras šilumos gamybai turi būti perkamas per biokuro biržą.
Situacija – geresnė nei baimintasi
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad situacija biokuro rinkoje yra kiek geresnė nei baimintasi vasarą.
„Tendencija yra ta, kad bendras biokuro kainų lygis yra sukilęs, bet situacija nėra tokia bloga, kaip prognozuota rugpjūčio mėnesį“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, pagrindinė problema yra ta, kad didelė dalis biokuro išvežama iš Lietuvos, todėl jo pasiūla yra per maža.
Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas.
„Didelė dalis kuro per Latviją išvažiuoja į kitas rinkas. (...) Vienas iš siūlymų Vyriausybėje – padidinti biokuro kiekį, būtent lapuočių kirtimo dalį. Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas“, – teigė Ž. Vaičiūnas, pridūręs, kad būtų galima koreguoti medienos pirkimo taisykles.
Energetikos ministras sakė, kad numatoma leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.
„Galime supaprastinti pirkimo taisykles. Šiandien pristatėme siūlymus, kaip tai galėtume keisti ir tam tikras lankstumas galėtų atsirasti. Neatsisakome pačios („Baltpool“ – BNS) biržos, bet norime, kad jau šiame sezone šilumos tiekėjai biokuro galėtų nusipirkti lankstesnėmis sąlygomis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje lapkritį, palyginti su spaliu, augo 5 proc., o palyginti su pernai lapkričiu, – 4 proc. Pasak Kainų komisijos, kainos didėjimą lėmė biokuro kainų augimas.
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė spalį yra sakiusi, kad biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, auga apie 30 proc. Ji prognozavo, kad dėl biokuro ir dujų brangimo šiluma šį šildymo sezoną gali brangti iki 10 proc.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius anksčiau teigė, kad biokuro paklausa pasiekė visų laikų aukštumas ir daugiau nebekils.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...