„Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime. Jeigu taip labai racionaliai-pragmatiškai, aš manau, kad taip: jeigu keisis ekonomikos struktūra į aukštesnę pridėtinę vertę, tai visuomenei aukštesnių mokesčių priėmimas nebus toks skausmingas ir nestabdys taip ekonomikos“, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo Vilius Šapoka.

Kita vertus, pasak jo, nekeičiant šalies ekonomikos struktūros, neinvestuojant į ekonomikos DNR keitimą, o tiesiog didinant mokesčius, šalis gali būti užprogramuota ilgalaikiam stagnavimui.

„Puikūs pavyzdžiai yra pietinės Europos Sąjungos šalys: didžiulės skolos, didžiuliai mokesčiai, nes tas skolas reikia aptarnauti. Tai, tikiuosi, Lietuva tuo keliu nepasuks. O erdvės didinti mokesčius net ir šiuo metu yra. Tie, kurie nėra taip smarkiai kenkiantys ekonomikos augimui, tai visų pirma, turto mokesčiai ir mokesčiai, susiję su ekologija“, – sakė V. Šapoka.

Anot jo, laikinas nukrypimas nuo optimalaus skolos lygio yra pateisinamas, tačiau būtina elgtis atsakingai.

„Jeigu pradėsime iš skolintų lėšų kurti gerovę ir dabar, kuomet yra atlaisvėję fiskaliniai drausmės reikalavimai, jeigu staiga pradėsime smarkiai didinti atlyginimus, smarkiai, negu kad numato indeksavimo formulė, kelti pensijas ir kitas socialines išmokas, – tai, žinoma, kad kažkuriuo momentu čia jau suveiks paprasta matematika, net ne aukštoji, įsijungs skolos eksponentė, nes pasitikėjimas iš investuojančiųjų į mūsų skolą staiga apsivers ir tokiu atveju ta skolinimosi kaina pradės sparčiai augti“, – aiškino finansų ministras.

V. Šapoka vasarą teigė, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Ministras perspėjo, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.

Jis BNS tuomet teigė, jog valstybės skola šių metų pabaigoje turėtų siekti beveik 50 proc. BVP, o Mastrichto kriterijus yra ne daugiau kaip 60 proc.

Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.