„Mano nuomonė sutampa su Vyriausybės. Mūsų nuomone, šita lengvata nėra socialiai teisinga. Tokią pinigų sumą galima panaudoti žymiai efektyviau, tikslingai nukreipiant žmonėms, kurie labiausiai skursta. Pavyzdžiui, turime laiptinėje tris butus, vienas butas yra 4 kambarių, didelės kvadratūros, jame gyvena didelė šeima ir yra du maži butai po du kambarius. Didžiąja dalimi šildymo lengvata pasinaudoja turtingi žmonės, o trupiniai lieka tiems, kurie gyvena mažuose butuose ir yra mažiau turtingi“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Vilius Šapoka.

„Jeigu mes paimtume visą šitą sumą ir nukreiptume mažiausiai uždirbantiems, pasiektume žymiai didesnį poveikį kovojant su skurdu ir mažinant pajamų nelygybę“, - pridūrė finansų ministras.

Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį teigė, kad PVM lengvatos atsisakymas biudžetui duotų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“. Finansų ministras tvirtina, kad žmonės neturėtų gėdytis kreiptis pagalbos.

„Nemanau, kad mes turėtume vadinti kažkaip menkinančiai, jeigu žmogus susiduria su problema. Jei jis skursta, anokia čia gėda kreiptis pagalbos“, - sakė V.Šapoka.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui nustos galioti birželio 1 dieną, o po to bus taikomas įprastas 21 proc. mokestis.

Konservatoriai pasiūlė šildymo lengvatą pratęsti dar trejus metus, o socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas siūlo neribotam laikui įtvirtinti mažesnį tarifą.

Kritikai sako, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes ja naudojasi ir turtingi žmonės, tuo metu lengvatos automatiškai negauna visi tie, kurie nesinaudoja centrinio šildymo sistema, nepriklausomai nuo jų pajamų. Vyriausybė pasisako už tai, kad šildymo išlaidos būtų kompensuojamos tik mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Lengvatos šalininkai sako, jog valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, o ne perkelti šią naštą ant vartotojų pečių. Jie teigia, kad panaikinus lengvatą socialinės paramos gavėjais taptų šimtai tūkstančių gyventojų, tai būtų biurokratinė našta savivaldybėms ir moralinė žala pašalpų gavėjais paverstų daugiabučių gyventojams.

Lengvatos šildymui likimas – kitą savaitę

Seimas kitą savaitę svarstys kompensacijų mokėjimo tvarką, jei nuo birželio būtų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Už jos pratęsimą pasisako ne tik kai kurie parlamentarai, bet ir prezidentė.

Pataisos Seimui bus pateiktos gegužės 9-ąją, pusšimtis Seimo narių siūlo skubos tvarka apsvarstyti ir lengvatos pratęsimo galimybę.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus Seimo seniūnų sueiga buvo įtraukusi į šio ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, bet Seimas jį išbraukė, nes nuo jų svarstymo komitete nėra praėjusios 24 valandos, kaip to reikalauja Seimo statutas.

Pataisomis siūloma kompensacijos mokėti šeimoms, kurių išlaidos šildymui siektų 15 proc., o ne 20 proc. visų pajamų. Tačiau jeigu savivaldybės turėtų lėšų, šią ribą jos pačios galėtų nuleisti iki 10 proc. Tam yra pritarė Biudžeto ir finansų bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetai.

Jeigu Seimas tokiai tvarkai pritartų, kompensacijos būtų skaičiuojamos, iš šeimos pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Valdžia turi planų šį dydį didinti iki 129 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius 15 proc. ribą, papildomai biudžete reikėtų rasti 14,3 mln. eurų, o kompensacijas gautų 257 tūkst. asmenų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį kompensacijas gavo apie 92 tūkst. žmonių, o išmokos siekė apie 17 mln. eurų.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM šildymui nustos galioti birželio 1 dieną ir nuo šios datos bus taikomas įprastas 21 proc. tarifas.