„Artimiausiu metu tikrai neplanuojame, šią priemonę naudotume tik prireikus, dabar tokio poreikio tikrai nematome. Šiuo metu prioritetą teikiame finansavimo pritraukimui kapitalo rinkose ir iš tarptautinių finansų institucijų“, –  BNS sakė Vilius Šapoka.

Anot jo, toks sprendimas taip pat susijęs su nenoru pasiųsti neigiamą signalą rinkose, kur Lietuva kol kas skolinasi labai palankiomis sąlygomis.

Euro grupėje finansų ministrai praėjusią savaitę susitarė dėl ESM kredito linijos, kurios apimtis sieks iki 2 proc. euro zonos valstybių narių BVP, finansavimo sąlygų. Šiomis lėšomis bus galima finansuoti tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros, gydymo ir su prevencija susijusias išlaidas, patirtas dėl COVID-19 krizės.

Vidutinė paskolų trukmė bus iki 10 metų, jomis pasinaudoti bus galima iki 2022 metų pabaigos.

Šis ESM finansinis instrumentas kuriamas dabartinio instrumento – Griežtesnių sąlygų kredito linijos (ECCL) – pagrindu. Numatoma, kad valstybėms narėms užbaigus nacionalines procedūras, jis bus formaliai patvirtintas gegužės 15 dieną ESM Valdytojų taryboje.

ESM – prieš dešimtmetį sukurtas euro zonos krizių valdymo mechanizmas, turintis 410 mlrd. eurų skolinimosi pajėgumą, teikia euro zonos šalims finansinę pagalbą paskolų forma.