„Vėliau ar anksčiau turime grįžti prie gilesnės diskusijos dėl NT ir automobilių taršos mokesčių. Manau, kad šie mokesčiai – neišvengiami. Kai bus politinė valia, tada jie atsiras. Dabar turime kelerius rinkimus, nežinau, kiek tai realu, bet aš nuo pat pradžių aiškiai palaikau šiuos mokesčiusׅ“, – BFK posėdyje sakė V. Šapoka.

Anot finansų ministro, įvedant NT mokestį reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos situacija, lyginant su skandinavais, labai skiriasi.

„Jei ten (Skandinavijoje. – ELTA) NT sukoncentruotas trečdalyje visuomenės, pas mus 90 proc. visuomenės narių turi savo nuosavą būstą. NT diferenciacija yra žymiai mažesnė, todėl nelygybės mažinimas per NT mokestį turi aiškias ribas.

Tarptautinė praktika rodo, kad socialiai jautrios grupės būtų eliminuotos nuo tokio mokesčio mokėjimo, todėl labai ženklių pajamų tikėtis nevertėtų, juolab Lietuvoje viso NT vertė yra labai maža, nes daugelis turto yra sovietmečiu statyti daugiabučiai, kurių vertė nėra didelė. Remiantis Europos Centrinio Banko tyrimu, mūsų visas NT yra vertas vos trečdalio ES vidurkio. Jei mes įvedame panašų tarifą, kaip kitose šalyse, galime tikėtis nuo kelių iki keliolikos milijono eurų papildomų pajamų“, – kalbėjo V. Šapoka.

Ministro teigimu, automobilių taršos mokestis reikalingas derinant paskatas ir įvairius registracijos mokesčio variantus, nes nepasikeitus Lietuvos automobilio parko struktūrai, ateinantį dešimtmetį teks mokėti šimtus milijonų eurų už taršos leidimus.

Kaip EK nurodo savo rekomendacijose, Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai.