Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

„Mes bandome įvertinti, kaip toks mokestis paveiks Šiaulių banką, jeigu toks įstatymas įsigalios, aišku, dar labai ankstyva stadija tokio vertinimo, nes iki galo formulė sudėtinga ir ne visi komponentai aiškūs, bet mūsų pradiniai skaičiai, paremti prielaidomis, rodo, kad iki 10 mln. eurų“, – trečiadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare sakė V. Sinius.

Tačiau, anot jo, pagal kitus svarstomus scenarijus bankas mokesčio gali ir išvengti. 

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Tačiau norėdami susimažinti įnašą, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų. 

V.Siniaus teigimu, toks Vyriausybės būdas gauti pinigų visuomenės poreikiams gali pabloginti šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms.

„Aš pilnai suprantu Vyriausybės norą finansuoti visuomenės poreikius ir interesus, bet toks būdas apmokestinti ar pasiūlymas kelia man gilų susirūpinimą išlaikant šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms ir kitokiems bendradarbiavimo bei partnerystės būdams“, – kalbėjo V. Sinius. 

„Mes, kaip viešai listinguojama bendrovė, su tarptautiniais investuotojais taip pat esame labai susirūpinę, ar dėl tokios aplinkos šalis bus patraukli įvairiems kapitalo srautams į šalį“, – pridūrė jis.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.

Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas. 

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų, kurie būtų panaudoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai. 

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 19,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 67 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jos grynosios palūkanų pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 35,4 mln. eurų. 

Pernai 63,6 mln. eurų uždirbusi grupė akcininkams šiemet išmokės beveik 16 mln. eurų dividendų.