„Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

„Kalbant apie trumpalaikę makroekonominę pagalbą, tai čia Europos Sąjunga skirs papildomai devynis milijardus eurų per šiuos metus būtent Ukrainos ekonomikai palaikyti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaro teigimu, pinigai Ukrainai būtų suteikti paskolų forma. Jis neįvardijo, kokiems konkrečiai tikslams būtų skolinamos lėšos – pasak jo, tai priklausys nuo pačios Ukrainos.

Pasak EK, parama būtų išmokama dalimis su ilgais grąžinimo terminais ir lengvatinėmis palūkanų normomis.

Būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Šiam EK siūlymui dar turės pritarti Bendrijos narės.

V. Sinkevičius sakė esantis įsitikinęs, jog didžiausias tarptautinis „donoras“ atstatant Ukrainos infrastruktūrą turėtų būti Rusija, o tam galėtų būti panaudoti ES bankuose įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai.

„Manau, kad labai svarbu, kad ta idėja ir toliau skintųsi kelią (...) Šiuo atveju būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – teigė V. Sinkevičius.  

Be to, EK siūlo sukurti ir įtraukti į ES biudžetą priemonę „RebuildUkraine“, skirtą remti Ukrainos atstatymą.

EK skelbia, jog nuo karo pradžios Bendrija Ukrainai suteikė apie 4,1 mlrd. eurų vertės paramos šalies ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui, taip pat 1,5 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).