„Nepamesčiau ilgalaikių rizikos veiksnių – jie susiję su demografine situacija. Kad ir kaip žiūrėtume, nepaisant pastarųjų dvejų metų teigiamo demografinio balanso, jei kalbėtume apie jaunus 18–35 metų amžiaus žmones, kurie yra aktyviausi ir kurie NT rinkai yra svarbūs, deja, prognozė yra, kad ateinančią dekadą, jei niekas nepasikeis, jie mažės penktadaliu“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, taip pat svarbu nepamesti iš akių nuotolinio darbo įtakos biurų rinkai.

„Sakyčiau, kad tikrai reikia nepamesti iš akių nuotolinio darbo įtakos pasikeitimams biurų NT rinkoje. Antras dalykas, e. komercija ir galima įtaka prekybos NT. Manau, kad tie du veiksniai turi būti mūsų radaruose“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak V. Vasiliausko, kitais metais taip pat paaiškės tikrasis vaizdas dėl neveiksnių paskolų.

„Paskutinė žinutė – kreditavimas. Turbūt nenuostabu, kad iš principo viešbučių, maitinimo įstaigų sektoriai nekredituojami. Matyt, natūralu, bet taip pat ir NT vystytojų statybos verslo kreditavimas yra paveiktas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Padidėjęs būsto paskolų aktyvumas

Komentuodamas, kiek šiemet galėtų brangti būstas, V. Vasiliauskas teigė, kad tendencija turėtų būti panaši kaip ir pernai.

„2019 metais kainų pasikeitimas buvo apie 7 proc., Vilniuje – šiek tiek mažiau, 6,2 proc. Įvertinus stabtelėjimą rinkos aktyvumo pirmo karantino metu ir būtent tada tą aktyvų periodą, pradedant vasara, sakyčiau, kad įvertinus, kad kažkokių pasiūlos paklausos sukritimų neprognozuojame, tai tendencija galėtų būti panaši“, – sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, laisvėjančių skolinimosi būstui sąlygų artimiausiu metu neturėtų būti.

„Pirmo karantino metu skolinimosi sąlygos buvo sugriežtėję, bet rinkai grižus į aktyvią situaciją ir sugrįžus vienam dideliam žaidėjui į rinką, paskolų sąlygos vėl keitėsi, lengvėjo, bet nuosavų pinigų poreikis nėra pasikeitęs. Manau, kad bankai bus pakankamai atsargūs šioje vietoje.

Nemanau, kad būtų galima tikėtis didesnių atlaisvinimų. Viską nulems antros bangos rezultatai. Bet kad bankų aktyvumo laipsnis, kalbant apie būsto paskolas, yra padidėjęs, tą pastebime. Sakyčiau, kad tai susiję su padidėjusia konkurencija būsto paskolų rinkoje“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Vis dėlto kol kas būtinybės pokyčiams jis teigė nematantis.

„Šiandien tikrai nematome, kad reikėtų kažką keisti. Jeigu susiduriame su situacija, kai ekonominis scenarijus tampa labai nepalankus, tada iš principo galime paskatinti kredito rinką, atlaisvinti atskirus reikalavimus atsakingo skolinimo“, – teigė V. Vasiliauskas.