Jis pat sako, jog centrinis bankas visuomet bendradarbiavo su krizės aplinkybes tiriančia laikinąja Seimo komisija, taip pat yra pasirengęs bendradarbiauti ir su teisėsauga, jeigu to reikėtų.

„Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su laikinąja tyrimo komisija ir teikėme visą informaciją, kurios buvome paprašyti teikti (...) Mes – institucija, kuri remiasi faktais, ponas S. Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis. Čia yra esminis skirtumas tarp manęs ir jo. Dar kartą sakau, kad mes nuėjome į asmeniškumus. Bet kuriuo atveju, Lietuvos bankas ir Biudžeto ir finansų komitetas tikrai bendradarbiavo, bendradarbiaus ir bendradarbiauja“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.

Mes – institucija, kuri remiasi faktais, ponas S. Jakeliūnas remiasi faktų interpretacijomis.

Jis sakė nesuprantantis, kodėl S. Jakeliūnas kaltina Lietuvos banką nebendradarbiavimu. Pasak V. Vasiliausko, pernai spalį jam liudijant komisijoje, klausimų apie „Vilibor“ palūkanų normą nebuvo. Vėliau atėjo S. Jakeliūno paklausimas šia tema ir centrinis bankas į jį atsakė raštu.

„Man labai keista, kad ponas S. Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiaujame (...) Kad nuomonės išsiskyrė, taip, bet tai, matyt, yra normalu. Ir mūsų žinutė buvo, kad mes neįžvelgėme būtent 2008–2009 metais, kad bankai būtų susitarę piktybiškai kelti palūkanų normas, konkrečiai „Vilibor“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Jis teigė, nežinantis, apie kokį tyrimą S. Jakeliūnas kalba, minėdamas 2012 metus: „Tikrai nežinau, apie kokį tyrimą jis kalba“.

Paklausus, ar dėl pakilusio „Vilibor“ žmonės galėjo iš tiesų netekti apie 500 mln. eurų, V. Vasiliauskas tuo suabejojo.

„Tikrai nenorėčiau spekuliuoti dabar skaičiais, mes tokių skaičių nenustatėme“, – teigė LB vadovas.

Premjeras Saulius Skvernelis kiek anksčiau antradienį Vyriausybėje sakė, kad S. Jakeliūnas trečiadienį ministrų kabinetui pristatys turimą medžiagą ir bus sprendžiama, ar kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

V. Vasiliauskas sako, kad centrinis bankas veikia skaidriai ir neturi ko slėpti.

„Niekada nereiktų pamiršti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos centrinių bankų sistemos statuto ir Lietuvos banko įstatymo, kuris labai aiškiai sako, kad Lietuvos bankas yra nepriklausomas ir kad mes negalime priimti jokių nurodymų (...). Bet, be abejo, subjektų teisė yra kreiptis į prokuratūrą, į kompetentingas institucijas ir jeigu bus pradėtas tyrimas, tai, kaip ir sakiau, mes bendradarbiausime, nes neturime ko slėpti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasiteiravus, ar sustabdytų savo įgaliojimus, jeigu būtų kreiptasi į prokurorus, V. Vasiliauskas sakė nematantis tam jokio pagrindo.

„Nematau tam pagrindo, be abejonės, mes bendradarbiautume su prokuratūra, kaip bendradarbiavome iki šiol su visomis valstybės institucijomis“, – sakė jis.

Anot V. Vasiliausko, Seimas turi laisvę tirti buvusią finansų krizę, tačiau jos priežastis buvo pasaulio ekonomikos problemos.

„Manau, kad pagrindinė krizės Lietuvoje priežastis buvo globali, būtent globali finansų krizė paveikė Lietuvą ir, be abejo, kreditavimo apimčių radikalus sumažinimas dar labiau pagilino krizę Lietuvoje. Bet ne atvirkščiai – ne bankų kreditavimo apimčių radikalus sumažinimas sukėlė krizę. Čia yra esminis skirtumas mūsų pozicijų“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Centrinio banko vadovas nemano, kad kilęs ažiotažas galėtų pakenkti bankų sistemai šalyje.

„Tikrai nemanau. Vėlgi, bankų sistema yra stabili, pakankamai kapitalizuota, likvidi. Tikrai nemanau, kad susidursime su kažkokiomis grėsmėmis finansiniam stabilumui. Tiesiog čia yra emocijos, į kurias atitinkamai reikia reaguoti“, – tikino V. Vasiliauskas.

Jis plačiau nekomentavo, kam prieš rinkimus reikalingas ir naudingas bankų temos eskalavimas.

„Skandinavų bankai rodomi kaip tam tikras baubas. Tikrai nenorėčiau spekuliuoti, kas tą kortą ištraukė. Dar kartą sakau, mes remiamės faktais ir pagal juos darome sprendimus. Interpretacijos – ne mūsų mandato reikalas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Į klausimą, kaip vertina paviešintą vidinio susirašinėjimo informaciją ir ar neplanuoja imtis dėl to veiksmų, V. Vasiliauskas apgailestavo dėl incidento, bet teigė, kad jo nuomonė yra žinoma ir oponentams.

„Labai gaila, kad vidinis susirašinėjimas nutekėjo, vadinkime taip, nes tai buvo mūsų vidinės dokumentų sistemos, mano komentaras. Bet yra kaip yra. Mano nuomonė – aš ją galiu visą laiką viešai įvardyti. Ir ta mano nuomonė buvo puikiai žinoma tam pačiam S. Jakeliūnui“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Noriu pabrėžti, kad mes savo tinklapyje paviešinome visą susirašinėjimą (su Seimo komisija — BNS), kad niekam nekiltų abejonių, kad mes bendradarbiaujame su laikinąja tyrimo komisija“, – spaudos konferencijos pabaigoje sakė V. Vasiliauskas.

„Valstietis“ S. Jakeliūnas sako, kad prokurorų būtų prašoma ištirti, ar Lietuvos bankas (LB) tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“.

Pasak S. Jakeliūno, LB tyrimo metu komitetui trukdė dirbti, teikė ne visą informaciją, o dalį jos nuslėpė.

M. Zalatorius: S. Jakeliūnas kaltinimus turėtų pagrįsti įrodymais

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pareiškęs, jog Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per 2009–2010 metų ekonominę krizę galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, tokius kaltinimus turėtų pagrįsti įrodymais ir kreiptis į teisėsaugą, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

„Norime atkreipti dėmesį, kad S. Jakeliūno minimas galimas manipuliavimas finansine informacija yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl S. Jakeliūnui viešai išsakius šiuos pareiškimus ir turint įrodymų, reikėtų kreiptis su jais į teisėsaugą“, – komentare BNS sakė Mantas Zalatorius.

Pasak jo, S. Jakeliūnas, kalbėdamas apie „Vilibor“ rodiklio šuolį 2009–2010 metais, visiškai pamiršo tuometinį kontekstą.

„Pasaulyje tuo metu nelikvidžiais tapo keli didžiuliai bankai. Finansų rinka buvo paralyžiuota ne tik likvidumo, bet ir pasitikėjimo krizės. Be to, ore kybojo Lietuvos lito devalvavimo rizika. Kaimyninės Lenkijos valiuta zlotas buvo devalvuotas. Natūralu, kad toje aplinkoje tarpbankinė palūkanų norma galėjo radikaliai keistis“, – aiškino M. Zalatorius.

Jis taip pat kritikavo S. Jakeliūno antradienį išsakytą mintį, kad už visą padidėjusią riziką Baltijos šalyse ekonominės krizės metu iš esmės buvo atsakingi čia veikiantys bankai ir jų priežiūros institucijos.

„Vadovaujantis šia logika, nei banko „Lehman Brothers“ žlugimas, nei mažėjanti eksporto rinkų paklausa, nei kiti globalūs veiksniai neturėjo įtakos Baltijos šalių ekonomikos susitraukimui. Tarptautinio konteksto ignoravimas, kalbant apie ekonomikos krizės priežastis, nepadės išmokti praėjusios krizės pamokų“, – pabrėžė M. Zalatorius.