„Pagal atsinaujinančių išteklių plėtrą rinkos (elektros – BNS) kaina turėtų būti apie 50 eurų už MWh. Tai reikštų, kad priemoka iš valstybės pusės turėtų būti pakankamai solidi“, – antradienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė Ž. Vaičiūnas, paklaustas, ar tęs jūros vėjo parkų plėtrą bei ar laiko juos strateginiais projektais.

„Kalba eina turbūt apie 200 mln. eurų“, – pabrėžė jis.

Ministras BNS vėliau patikslino, kad tokia suma yra preliminari – ją valstybė kasmet turėtų skirti parko savininkui, jei elektros kaina rinkoje siektų 50 eurų už MWh, o su juo būtų sutarta 125 eurų pardavimo kaina.

„Toks gali būti metinis skatinimo poreikis“, – BNS sakė paskirtasis ministras.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, jog konkurso nugalėtojas pagamintą elektrą turės parduoti po 75–126 eurus už MWh.

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija (NREL) anksčiau šiemet 2030-iesiems apskaičiavo 55–65 eurų už MWh kainų intervalą, tačiau ją apskaičiuojant nevertina infliacija.

Kalba eina turbūt apie 200 mln. eurų. Toks gali būti metinis skatinimo poreikis. 

Jo teigimu, VERT nustatė tikslius antrajame parke pagamintos elektros kainos rėžius.

„NREL skaičiavo kainą jau su šita (jūros vėjo elektrinių – BNS) generacija. Tai reiškia, kad jei šios generacijos nebus, apie 50–60 eurų už MWh kainą be infliacijos būtų galima tik pasvajoti. Šiuo atveju, manau, kad reguliatorius skaičiavo ir tikrai supranta, ką jis daro“, – frakcijos susitikime su Ž. Vaičiūnu sakė D. Kreivys.

Antrojo jūros vėjo parko konkurse numatytas 15 metų trukmės valstybės skatinimo modelis – pagal su Europos Komisija (EK) suderintą skatinimo schemą su laimėtoju sutartai elektros kainai esant mažesnei valstybė primokėtų vystytojui, o esant didesnei – kainų skirtumą kompensuotų parko savininkas.

EK pernai patvirtino 193 mln. eurų vertės 15 metų trukmės Lietuvos pagalbos schemą jūros vėjo parkams remti. Komisija nustatė, kad Lietuvos schema atitinka sąlygas ir bus suteikta ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos.

„Sprendimas (dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso laimėtojo – BNS) turės būti priimtas pakankamai greitai, kitais metais. Nes valstybės pagalba (...) turi būti panaudojama iki kitų metų pabaigos“, – konservatorių frakcijai sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis abejoja, jog aukciono dalyviai siūlys plėtoti parką be valstybės skatinimo.

„Situacija rinkoje yra tikrai įtempta su jūrinio vėjo projektais (...). Tikimybė, kad vystytojas savo ruožtu kažką padarys, nėra didelė“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Anksčiau paskirtasis ministras interviu BNS sakė sieksiantis, kad pakartotinai paskelbtame antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. Anot jo, konkursas, neturėtų vykti „bet kokia kaina“.

Pasak jo, jūros vėjo projektai prasmingi, jei juose gaminama elektra būtų eksportuojama, pavyzdžiui, jūriniu kabeliu į Vokietiją.

Lapkričio 18-ąją pakartotinis 3,13 mlrd. eurų vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.

Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.

Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.