Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad lengvata pareikalautų didelių biudžeto netekčių, be to, nėra garantijos, kad ji galiotų laikinai. 

„Bet kokie lengvatiniai dalykai gali atrodyti labai patraukliai, bet atsitraukti nuo jų, nors ir yra priimti laikinai, sudėtinga. Čia tas pats, kas yra Lenkijoje su PVM lengvata maistui – teko pratęsinėti tai, kas buvo pristatoma kaip truksiant metus“, – BNS teigė M. Lingė. Jis tokios lengvatos siūlymą sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais. 

Bet kokie lengvatiniai dalykai gali atrodyti labai patraukliai, bet atsitraukti nuo jų, nors ir yra priimti laikinai, sudėtinga.

„Kol kas nėra problemos, kas bandoma spręsti, (...) kad žmonėms jau būtų sudėtinga, palūkanos dar nėra pasiekusios tokio lygio, o bankai duodami paskolas vertina, ar žmogus gali, ar negali išsimokėti“, – pridūrė jis.

Lengvatos idėjos iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad nauja tvarka biudžetui galėtų kainuotų apie 100 mln. eurų arba net mažiau, o netektį būtų galima padengti papildomai apmokestinus bankų pelnus.

„Būtų sąžininga dalį viršpelnio grąžinti tiems, kas jį sukūrė, tai yra, mokantys paskolas. Gyventojai to nusipelno, kol bus adaptacinis laikotarpis, nes euribor'as užsilaikys kurį laiką, – čia ne mėnesių, o metų laiko klausimas – 2-3 proc. lygyje, o gal ir daugiau“, – viename iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžių teigė V. Gapšys. Jis manp, kad lengvatą būtų galima taikyti vienerius ar dvejus metus. 

V. Gapšio skaičiavimais, galiojant lengvatai ir paskolos palūkanoms per metus siekiant apie 2 tūkst. eurų, iš apmokestinamų pajamų būtų galima susigražinti apie 400 eurų.  

Biudžeto ir finansų komiteto prašymu išvadą dėl lengvatos būtinybės ir poveikio biudžetui turi pateikti Vyriausybė.

M. Lingė sako, kad tokios subsidijos nebūtų sąžiningos kitų mokesčių mokėtojų, neturinčių paskolų, atžvilgiu. 

„Paskolas turi apie 16 proc. gyventojų, tai palūkanas kompensuotume ir tiems, kurių materialinė padėtis rodo, kad jiems tai ir nereikalinga. Visi, kurie neturi paskolų, savotiškai būtų įtraukti į subsidijavimą tų, kuriems gal net nėra būtinybės tą subsidiją gauti“, – BNS kalbėjo komiteto vadovas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS nurodė, kad 2021 metais 46,5 tūkst. gyventojų sumokėjo beveik 14,516 mln. eurų paskolų palūkanų, o pritaikius mokestinę lengvatą susigrąžino 2,903 mln. eurų. Vienam gyventojui grąžinta suma, siekė 62,4 euro, tačiau ši suma yra preliminari, nes gyventojai galėjo turėti kitų apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.

M. Lingės teigimu, iki 2009 metų paimtų paskolų ir būsto kainos buvo kitokios negu dabar: „Paskolų dydžiai to laikmečio kainomis nebuvo tokie, kokie yra dabar“.

2017-2020 metais lengvata pasinaudotojo po 50-53,6 tūkst. žmonių, jie palūkanoms kasmet išleido po beveik 18,2-23,8 mln. eurų, o pasinaudojus lengvata jiems per ketverius metus buvo sugrąžinta iš viso 14,5 mln. eurų, arba po 60,6-78,6 euro kasmet kiekvienam.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Ingos Gedminienės teigimu, gyventojai ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų. Tačiau bendra atimamų išlaidų suma, įskaitant visas mokestines lengvatas (įmokas už studijas, gyvybės draudimo išlaidas, būsto kredito palūkanas ir kitas) negali viršyti 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų.

Ji pabrėžė, kad ne visi gyventojai pateikia deklaracijas ir pasinaudoja lengvata.