Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis „valstietis“ Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą.

„Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Analogišką siūlymą registravo ir Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, nors tokiam pačiam jo siūlymui dėl mokesčio įsigaliojimo Seimas per svarstymą nepritarė, o balsavo už „valstietės“ Agnės Širinskienė pasiūlytą balandžio 1-ąją.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sako, kad taršių automobilių mokestį įvedant nuo liepos į biudžetą tebus surinkta apie 12 mln. eurų pajamų.

„Mokesčių administravimo požiūriu rinktis liepą yra teisinga, fiskaliniu požiūriu Šapokai (finansų ministrui Viliui Šapokai – BNS) gali būti daugiau nerimo“, – BNS teigė M. Majauskas.  

Anksčiau skaičiuota, kad šiam mokesčiui įsigaliojus nuo sausio, kaip siūlyta pirminiame variante, valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

T. Tomilinas sako, kad jeigu mokestis bus įvestas nuo liepos, į biudžetą pateks perpus mažiau pajamų. 

Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl taršių automobilių apmokestinimo. Jis numatytas ateinantį antradienį. 

Po svarstymo penktadienį pritarta „valstiečių“ siūlymui, kad mokestis būtų renkamas nuo kitų metų balandžio. Jis būtų mokamas kaskart, keičiantis mašinos savininkui, jo nemokėtų tik senovinių automobilių valdytojai.   

Opozicija prognozuoja, kad naujas mokestis neskatins nei keisti taršius automobilius į naujesnius, mažiau taršius, nei važinėti mažiau, nei persėsti į viešąjį transportą.

Taip pat priekaištaujama, kad bus apmokestinamos ne visos transporto priemonės, mokesčio išvengs sunkiasvorių automobilių savininkai, ūkininkų technika.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.