Nors naujos kogeneracinės elektrinės statybos projektas yra sudėtinė Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos dalis, miesto valdžiai jis mažai rūpi.

Meras baiminasi opozicijos

Naujos kombinuoto ciklo kogeneracinės elektrinės statybos projektas Kaune įsibėgėja – prieš dvi savaites konsultante ir technine prižiūrėtoja išrinkta Suomijos bendrovė "Pöyry Energy", o praėjusią savaitę milijardo litų vertės projektas pristatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams.

"Kuo labiau šalies energetikos strategijoje numatytas projektas plėtojamas, tuo audringesnės diskusijos kyla, nors jo nauda Kauno miestui, neturinčiam kito patikimo šilumos gamintojo, akivaizdi", – pristatydamas projektą miesto savivaldybės tarybos nariams teigė projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys.

Miesto, kuris nebeturi pinigų net savivaldybės darbuotojų atlyginimams išmokėti, vadovas Andrius Kupčinskas pareiškė, kad milijardo litų vertės Kauno elektrinės statybų projektas sunkmečiu jam yra net neįdomus, tai – privačių investuotojų reikalas.

Savivaldybės tinklalapyje A.Kupčinskas aiškina, kad įgyvendinti projektą yra verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.

Meras A.Kupčinskas vienai Vokietijos draudimo bendrovių nesugebėjo atsakyti į prašymą išreikšti savo nuomonę apie milijardo litų vertės projektą. Pozityvi miesto valdžios nuomonė sudarytų sąlygas atpiginti draudimo išlaidas elektrinės statytojams. A.Kupčinskas pareiškė, kad po tokio žingsnio jis būtinai susilauktų kaltinimų iš opozicijos dėl viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo, todėl nesutiko rašyti rašto vokiečių draudikams.

Šilumos ūkis – ties kritine riba

R.Stonys pabrėžė, kad šiuo metu Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) yra pagrindinė šilumos gamintoja Kaune, tačiau norint modernizuoti senąją elektrinę, reikėtų investuoti apie 350 mln. litų, kad esami įrenginiai būtų pritaikyti prie naujų gamtosaugos ir technologinių normų. Nėra garantijų, kad šios investicijos atsipirktų miestui, nes šiluma gyventojams, specialistų skaičiavimu, brangtų apie 55 proc. O pastačius naują elektrinę, elektros gamyba sudarys galimybę iki 20 proc. atpiginti šilumos gamybą.

"Kauno šilumos ūkis – ties kritine riba, miestas neturi nė vieno patikimo šilumos gamybos šaltinio. Net ir KTE katilai tarnauja daugiau nei 30, o Petrašiūnų elektrinės – per 40 metų. Nuo 2015-ųjų energijos gamybos įmonių įranga privalės atitikti Europos standartus", – aiškino R.Stonys.

Projekte – Vakarų pensijų fondai

Nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė statoma vien tik investuotojų lėšomis. Įgyvendinant projektą pritraukiami Vakarų Europos pensijų fondai, užtikrinantys finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės institucijos net ekonominės krizės laikotarpiu sutinka prisidėti. Projektą kredituos Vakarų komerciniai bankai. Kreditus draudžia valstybinė Vokietijos bendrovė "Euler Hermes Kreditversicherungs-AG".

Elektrinės statybos konsultantė Suomijos bendrovė "Pöyry Energy" dalyvaus organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, "Pöyry" yra geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo bendrovė pasaulyje.

Tarptautinis rangos konkursas prasidės jau kitų metų vasarį. Spalį tikimasi pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Taip pat jau atlikta detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti, parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas – gautos garantijos. Pabrėžtina, kad "Gazprom" pasirengęs 20 metų garantuoti stabilų dujų tiekimą elektrinei.

Anot R.Stonio, nauja Kauno elektrinė pradės veikti 2013-ųjų pavasarį. Joje gaminama elektra tikrai atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė jau pastatyta Panevėžyje.

Dujų tiekimas garantuotas

Kai kuriems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams nerimą kelia tai, kad gali būti nutrauktas "Gazprom" dujų tiekimas Lietuvai.

Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko įsitikinimu, yra ne tik ekonominiai, bet ir tam tikri politiniai skaičiavimai: "Būtina gerai išsiaiškinti, ar šis projektas nesikerta su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis."

R.Stonys teigė, kad tokios baimės perdėtos. Iki šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, be to, "Gazprom" yra vienas būsimo objekto – naujos Kauno elektrinės – akcininkų. Todėl Rusijos koncernas pats suinteresuotas sėkmingu naujos kombinuoto ciklo elektrinės investicinio projekto vykdymu.

Naujos Kauno elektrinės investicinio projekto etapai

2009 m. gruodis – parinktas konsultantas ir techninis prižiūrėtojas (Suomijos bendrovė "Pöyry Energy Oy").

2010 m. vasaris – elektrinės statybos tarptautinio konkurso pradžia.

2010 m. birželis – pasiūlymų pateikimas elektrinės statybai.

2010 m. spalis – elektrinės statybos sutarties pasirašymas.

2010 m. lapkritis–2013 m. balandis – elektrinės projektavimas, statyba, derinimas.

Nuo 2013 m. gegužės – elektrinės eksploatavimas.

Energijos gamybos šaltinių amžius (metai)

Kauno termofikacijos elektrinė 29,6

Petrašiūnų elektrinė 46,3

"Pergalės" RK 30,2

"Šilko" RK 48,2

"Inkaro" RK 42,3

Kritinė eksploatavimo riba – 30 metų

Pastaba: Kauno šilumos ūkis – ties kritine riba. Patrašiūnų, "Šilko", "Inkaro" rajoninių katilinių (RK) katilai yra senesni negu 40 metų. "Pergalės" RK katilų svertinis amžiaus vidurkis artėja prie kritinės naudojimo ribos. Šiems gamybos šaltiniams aptarnauti nebuvo skiriama pakankamai lėšų.

KTE ir naujos elektrinės palyginimas

Esama elektrinė Nauja elektrinė

1. Elektros galia (MW) 170 280–350

2. Šilumos galia iš viso (MW): 990 apie 670

- kogeneracija (MW) 320 280–350

- vandens šildymo katilai (MW) 670 350

3. Reikalingos investicijos (mln. litų) 400 1100

4. Elektros / šilumos santykis 0,4–0,5 1–1,4

5. Elektrinės naudingos veiklos koeficientas (proc.) 80–85 89–93

6. Metinės eksploatacijos sąlygos (mln. litų) 40 35

Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologijos palyginimas su kitomis

Kuras / Technologija Elektrinis efektyvumas (proc.) Investicijos instaliuotos elektros galios vienetui (eurai už 1 kW)

Kombinuoto ciklo su dujų turbina 50–60 600–800

Anglis 37–47 1000–1200

Atliekų deginimas 15–20 >7000

Biomasės deginimas 18–25 >2000

Pastaba: kombinuoto ciklo technologija išsiskiria ne tik didžiausiu elektriniu efektyvumu, bet ir reikalauja mažiausiai investicijų.