Tikrintos, kur dideli pinigai

Visas pasaulis, neišskiriant nė Lietuvos, prasidėjus COVID-19 pandemijai, susidūrė su naujais iššūkiais ir grėsmėmis. Euro zonos ekonomika 2020 m. susitraukė 6,8 proc., nes įprastinio gyvenimo ribojimo priemonės turėjo neigiamos įtakos paslaugų sektoriui, didino žaliavų kainas ir trikdė jų tiekimą, mažino gamybos apimtis, o verslas susidūrė su tęstinumo iššūkiais. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pernai kovą parengė trumpalaikį ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų padarinių mažinimo priemonių planą. Jis buvo skirtas padėti išspręsti verslo finansinio likvidumo ir gyventojų pajamų išsaugojimo problemas.

Pandemijos metu reikėjo skubių sprendimų, tačiau, esant bet kokiai situacijai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai.

Aukščiausioji Lietuvos audito institucija, atliko jo teisėtumo tyrimą. Paramai buvo skirta ne taip jau mažai – beveik 1,425 mlrd. eurų, iš kurių pernai panaudota 40,3 proc. Audito metu buvo vertinama procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktis teisės aktams ir analizuojama, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

"Pandemijos metu reikėjo skubių sprendimų, tačiau, esant bet kokiai situacijai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai. Valstybė turi būti nuolat pasirengusi greitai sukurti naujas ar patobulinti esamas paramos verslui schemas, kurios veiktų efektyviai ir padėtų sušvelninti šalies verslui kylančius sunkumus ar grėsmes", – taip audito išvadas komentavo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Mindaugas Macijauskas

Vyriausybė aukščiau Seimo?

Auditoriai praktiką, kai Seimo patvirtintus valstybės biudžeto rodiklius keičia ne pats Seimas, o Vyriausybė, įvertino kaip keistiną. Tai rodo planavimo trūkumus, nesuteikia pakankamai informacijos fiskalinės rizikos valdymui ir didina riziką pažeisti fiskalinės drausmės reikalavimus, kai šie yra taikomi. Todėl dar 2016 m. Valstybės kontrolė pateikė rekomendaciją: siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijos nuostatų, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nusprendus, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo tvirtinti Seimas ir kiek suteikti Vyriausybei teisių vykdyti biudžetą. Neįgyvendinta rekomendacija ypač aktuali tapo pandeminiais 2020-aisiais, kai itin didelės apimties (beveik 3,294,3 mln. eurų skolintų lėšų, o tai sudarė 25,7 proc. įstatymu patvirtintų asignavimų) lėšos COVID-19 ekonominiams padariniams sušvelninti nebuvo įtrauktos į valstybės biudžeto patvirtintus asignavimus.

Pats Ekonomikos skatinimo planas buvo tvirtinamas tik Vyriausybės protokoliniais sprendimais, nors, pasak valstybės kontrolierių, Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad visi valstybės valdymo reikalai, priskirti Vyriausybės kompetencijai, turi būti sprendžiami priimant nutarimus. Įvertinus aplinkybių neapibrėžtumą ir skubą pernai pavasarį, toks plano tvirtinimo būdas suprantamas, tačiau ir toliau plano pakeitimus tvirtinant protokoliniais sprendimais nebuvo užtikrinti teisėkūrai keliami atvirumo, skaidrumo, koncentruotumo reikalavimai.

2020 m. planas buvo redaguotas trylika kartų, buvo keičiamos jame esančios priemonės, perskirstomos lėšos. Vyriausybė vadovaudamasi planu priėmė 41 nutarimą dėl lėšų skyrimo, tai rodo, kad planu buvo vadovautasi kaip teisės aktu, tačiau neužregistravus jo teisės aktų registre, o tai leistų susipažinti su aktualia redakcija ir pokyčiais.

Parama verslo banginiams

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Laikinosios valstybės pagalbos komunikatas nurodė, jog valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį labai mažoms ir mažoms įmonėms remti, kadangi šios įmonės labai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ES. Per dabartinę krizę šios įmonės ypač nukentėjo dėl likvidumo trūkumo, kurį lėmė ekonominis COVID-19 protrūkio poveikis.

Kas yra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai? Pagal įstatymą tai įmonės, kuriose dirba mažiau kaip dešimt darbuotojų ir kurių metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų, balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų. O Vyriausybės nutarimu mikroįmone pripažįstama tokia, kurioje yra ne mažiau kaip vienas ir ne daugiau kaip devyni darbuotojai, o finansiniai duomenys neapibrėžiami.

2020 m. 11,3 mln. eurų subsidijų buvo išmokėta nelabai mažoms įmonėms.

Praėjusiais metais 8,9 mln. eurų subsidijų gavo 698 įmonės, kurių 2019 m. pajamos viršijo 2 mln. eurų ir 2,4 mln. eurų subsidijų gavo 363 įmonės, kurių turto balansinė vertė 2019 m. buvo didesnė nei 2 mln. eurų.

Išvada: 2020 m. 11,3 mln. eurų subsidijų buvo išmokėta nelabai mažoms įmonėms. Jos pasiekė dešimt didelių įmonių (pajamos didesnės nei 50 mln. eurų arba turtas didesnis nei 43 mln. eurų), 113 – vidutinių (metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų, balansinė turto vertė neviršija 43 mln. eurų) ir 938 mažas įmones (metinės pajamos ir balansinis turtas neviršija 10 mln. eurų).

Injekcijos ir mirštančioms įmonėms

2020 m. balandžio viduryje buvo pradėtas finansavimas pagal priemonę dėl COVID-19 protrūkio su sunkumais susiduriantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams skubiai ir be didelių apribojimų suteikti finansavimą kaip paskolas, kad verslo subjektai galėtų susimokėti už savo būtinąsias išlaidas. Paskolomis pasinaudojo 3 462 įmonės. Tai buvo pati populiariausia UAB INVEGA administruojama priemonė verslui, kurią vykdė finansų tarpininkai.

Pagalbą galėjo gauti įmonės, kurios iki 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo priskirtos kaip patiriančios sunkumų. Teikiant paskolas dėl sunkumų patyrimo buvo vertinamas nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis. Nustatyta, kad iš 29 tikrintų paskolas gavusių įmonių net aštuonios jau ir prieš pandemiją vos kvėpavo – turėjo skolų: nuosavybės koeficientas teikiant paramą nebuvo vertinamas. Keturioms iš jų po pusmečio buvo iškeltos bankroto bylos ar pradėta restruktūrizacija.

Verta priminti, kad Lietuvoje 2020 m. pradėtų įmonių bankroto procedūrų skaičius buvo 51,1 proc. mažesnis nei 2019 m. ir 62,4 proc. mažesnis nei 2013–2019 m. bankrotų vidurkis. Palyginti su ES šalimis, Lietuvoje bankrotų sumažėjo labiausiai. Tam įtakos turėjo pandemijos sukeltų padarinių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris atideda nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių vadovų pareigą ir kreditorių teisę kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo bylos karantino metu ir tris mėnesius jam pasibaigus. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad, neparinkus pakankamų kriterijų pareiškėjų finansinei būklei įvertinti, seniai vos besiverčiančių, į skolas įklimpusių įmonių nuolatinis rėmimas valstybės lėšomis ilgainiui gali sukurti netvarias įmones-zombius ir darbo rinkos neatitikimus. Kai įmonės-zombiai dėl valstybinių intervencijų susirenka ir ilgesnį laiką turi per daug išteklių, jų negali gauti gerai veikiančios įmonės. Tai mažina visos ekonomikos augimo potencialą, žlugdo efektyvumą, inovacijas. Šias rizikas ataskaitoje dėl Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimo konstatavo Valstybės kontrolė.

Saulius Skvernelis. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Iškreipiama ekonomikos sveikata

Beje, duomenų analitikos bendrovės "Scorify" tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje šių metų pavasarį buvo maždaug 1 400 įmonių, kurios ne pandemijos sąlygomis būtų bankrutavusios, tačiau išliko tik dėl valstybės teikiamos pagalbos dėl COVID-19. "Scorify" tokias išvadas paskelbė įvertinusi įmones pagal 2019 m. ir 2018 m. bankroto požymius ir faktinius įmonių bankrotų skaičius. Ji konstatavo, kad per metus nuo pandemijos pradžios pernai kovą bankroto procesą turėjo pradėti 2 113 Lietuvos įmonių, o bankrutavo tik 669.

Prieš dvejus metus, 2019 m. Lietuvoje bankroto procedūras pradėjo arba bankrutavo 2 571 įmonė, bankroto požymių turėjo 20 proc. įmonių, vertinamų kaip aukščiausios rizikos, ir beveik 4 proc. įmonių, turinčių aukštesnę nei vidutinę riziką. O pernai tokių įmonių atitinkamose rizikos klasėse buvo jau tik 12 proc. ir 2 proc.

Iki pandemijos dažniausiai bankrotus inicijuodavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar "Sodra", tačiau atsiradus galimybei atidėti sumokamus mokesčius ir juos išdėstyti per artimiausius ketverius metus, pasmerktų įmonių pastebimai sumažėjo.

"Scorify" analitikų teigimu, tokie vaikščiojantys numirėliai, bandydami vykdyti veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, stabdo tarpusavio mokėjimus ir perkelia savo problemas kitoms įmonėms, o vegetuojantis verslas iškreipia ekonomikos sveikatą.

Kosminės palūkanos

Pasak Valstybės kontrolės, kriterijų, kuriais vadovaujantis pagalbos priemonės buvo įtraukiamos arba neįtraukiamos į planą, nebuvo. Viena jų – skatinamoji finansinė priemonė "Alternatyva" rinkos sąlygomis nebuvo specialiai pritaikyta COVID-19 laikotarpiui, tačiau į planą įtraukta. Dar viena skatinamoji finansinė priemonė "Alternatyva" rinkos sąlygomis tiesiogiai nebuvo siejama su COVID-19 laikotarpiu, ja sudarytos sąlygos verslo subjektams pasiskolinti iš alternatyvios rinkos.

O įdomiausia, kad įmonėms buvo skolinama labai nevienodomis sąlygomis, kartais palūkanų normos būdavo lyg nepriklausomybės pradžioje, kai verslas išgyveno laukinio kapitalizmo laikotarpį. Auditoriai mano, kad jos gali turėti neigiamos įtakos paskolų gavėjams.

Daugiau nei pusei paskolų (58 proc.) buvo nustatytos 16–29 proc. metinės palūkanų normos, 2 proc. paskolų metinės palūkanų normos buvo 30–36 proc., o viena paskola suteikta su 60 proc. metine palūkanų norma. Dviem atvejais (iš 13-os tikrintų) finansų tarpininkų taikomi administravimo, sutarties sudarymo mokesčiai siekė 15–17 proc. paskolos sumos.

Pagal Lietuvos banko duomenis, 2020 m. vidutinė Lietuvos finansų įstaigų išduodamų paskolų įmonėms palūkanų norma buvo 2,8 proc., o priemonės "Alternatyva" rinkos sąlygomis vidutinė palūkanų norma – 16,7 proc.

Nereikalavo net dokumentų

Vertinimą, kad paramą pretenduojančios gauti žemės ūkio įmonės iki 2019 m. gruodžio pabaigos nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis, buvo įpareigotos atlikti savivaldybės ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tačiau savivaldybės skirtingai suprato ir atliko vertinimą dėl sunkumų patiriančios įmonės kriterijaus. Daroma išvada, kad trūko metodinių nurodymų ar rekomendacijų dėl sunkumų patyrimo vertinimo.

Beveik trečdalis – vienuolika iš 34 audituotų – nurodė, kad finansinių ataskaitų nevertino, o pasitikėjo pareiškėjų pateikta informacija paraiškose, kad jie nepatiria sunkumų.

23 savivaldybės iš 34 tikrintų nurodė, kad vertino pareiškėjus dėl sunkumų patyrimo kriterijaus ir pateikė auditoriams pareiškėjų 2019 m. finansines ataskaitas. Deja, penkios jų nurodė, kad vertino pareiškėjų buhalterinius dokumentus, tačiau įrodymų, ką ir kaip darė, nepateikė: peržiūrėjusios šiuos dokumentus, jų kopijų saugoti nepasiliko.

Toliau – dar gražiau. Beveik trečdalis – vienuolika iš 34 audituotų – nurodė, kad finansinių ataskaitų nevertino, o pasitikėjo pareiškėjų pateikta informacija paraiškose, kad jie nepatiria sunkumų.

Nė viena savivaldybė nepateikė atlikto vertinimo dėl sunkumų patyrimo rezultatų, nors visų minėtų šešių priemonių taisyklėse yra numatyta pareiga savivaldybėms ne trumpiau kaip dešimt metų nuo paskutinės pagalbos suteikimo dienos saugoti visą su pagalbos teikimu susijusią informaciją ir dokumentus.

Apsiriko ar pasukčiavo?

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad dalis ūkininkų (ir gavusių valstybės paramą) apskritai neprivalo teikti finansinių ataskaitų Registrų centrui. Tačiau žemės ūkio subjektai fiziniai asmenys, siekdami gauti ES ir valstybės paramą, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. O ekonomikos skatinimo plane padėti verslui išsaugoti likvidumą pagal kai kurias priemones nebuvo reikalavimo ūkininkams buhalterinę apskaitą tvarkyti taikant dvejybinį įrašą ir sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau buvo reikalavimas įvertinti, ar pareiškėjo nėra tarp tų, kurie iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiria sunkumų. Šis vertinimas turėjo būti atliktas pagal pareiškėjo finansines ataskaitas. (Beje, jau 2013 m. valstybinio audito ataskaitoje "Žemės ūkio srities mokesčių lengvatos" Seimui ir Vyriausybei buvo pateikti pastebėjimai dėl ūkininkų pajamų deklaravimo skirtingoms institucijoms neatitikimų.)

Auditoriai nustatė, kad 9 proc. gavusių paramą ūkininkų (aštuoni iš 89) 2019 m. VMI pajamų nedeklaravo ir tiek pat ūkininkų deklaruotos 2019 m. pajamos skyrėsi nuo pateiktų finansinėse ataskaitose. Ką reiškia skyrėsi? Kaip vienas iš tokių pavyzdžių pateikiamas ūkininkas A.B., deklaracijoje nurodęs, kad per 2019 m. jo pajamos buvo 3,046 mln. eurų, finansinėje ataskaitoje jas nurodė 28,4 tūkst. eurų mažesnes. Gal suklydo? Bet ūkininkas R.K. deklaravo VMI, kad per 2019 m. uždirbo 0,5 tūkst. eurų, tačiau to paties laikotarpio finansinėje ataskaitoje nurodė, kad pajamos buvo 18,5 tūkst. eurų, t.y. deklaravo 18 tūkst. eurų mažiau. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar taip smarkiai įmanoma apsiskaičiuoti.

Pinigų skirstytojai

Finansinės paramos priemones administravo Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos, UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), VMI, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, VšĮ "Keliauk Lietuvoje", NMA, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bei savivaldybės.

Valdžia privalo pinigus valdyti kiek įmanoma efektyviau ir skaidriau

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), šiemet tik birželio 15-ąją šalyje išaušo Laisvės nuo mokesčių diena. Tai, kad ji minima beveik trimis savaitėmis vėliau nei pernai, rodo padidėjusias valdžios sektoriaus išlaidas.

Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė, atskleidžianti, kiek dienų per metus turime dirbti tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Pasak LLRI, pandemija smarkiai padidino valstybės išlaidas, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena atėjo 20 dienų vėliau nei pernai – birželio 15 d.

"Kiekvienais metais skaičiuodami Laisvės nuo mokesčių dieną norime atkreipti žmonių dėmesį į jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis. Ir žmonėms, ir valdžiai svarbu priminti, kad už viską – pensijas, švietimą, šaligatvius, gaisrinę, kariuomenę – sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai", – toks buvo LLRI prezidentės Elenos Leontjevos komentaras. Todėl politikai ir valstybės tarnautojai privalo šiuos pinigus valdyti kiek įmanoma efektyviau ir skaidriau.

Pastaruosius penkerius metus Laisvės nuo mokesčių diena būdavo minima antroje gegužės pusėje, tačiau dėl koronaviruso išaugus valstybės išlaidoms ir sulėtėjus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, šiais metais ji nusikėlė į birželio vidurį.

"Tam įtakos neabejotinai turėjo COVID-19 – papildomų lėšų skirta tiesioginiams pandemijos padariniams mažinti ir dėl sutrikdytos ekonominės veiklos prarastoms darbo vietoms ir žmonių pajamoms kompensuoti", – pastebėjo LLRI ekspertas Lukas Stravinskas.

Vis dėlto Lietuvoje biudžeto išlaidos augo daugiausia ES: 2020 m. pirmų trijų ketvirčių laikotarpio augimas, palyginti su tuo pačiu metu 2019-aisiais, siekė 23 proc. Bendrijos šalių vidurkis – 8 proc.

"Valstybės išlaidos auga skolintų pinigų sąskaita. Vien praėjusiais metais vienam gyventojui tekusi suma valstybės skolos palūkanoms padengti siekė 154 eurus", – akcentavo L.Stravinskas. Planuojama, kad valstybės skolos ir BVP santykis metų pabaigoje sudarys net 52,3 proc. ir ateityje tik augs.

Augančios valstybės išlaidos ir skola gali tapti vis sunkiau pakeliama našta mokesčių mokėtojams. Siekiant to išvengti, mokesčių sistemoje turi atsirasti daugiau skaidrumo.

"Paradoksalu, bet tam, kad užtikrintume sveiką ir pakankamą valstybės funkcijų finansavimą, turime mažinti ir skaidrinti mokesčius. Tuomet jie tolygiai pasiskirsto, neskatina veikti šešėlyje ir padidina realias biudžeto pajamas", – dėstė E.Leontjeva.

Laisvės nuo mokesčių diena yra santykinis valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį valdžia perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

"Dėl koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai mokesčių pajamos nebeatspindi realaus perskirstymo dydžio, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiavome remdamiesi oficialiais biudžeto duomenimis ir Finansų ministerijos BVP prognozėmis", – paaiškino LLRI ekspertas L.Stravinskas.

LLRI inf.