Šalies pašto skyriuose platinami taupymo lakštai įpūtė gyvybės valstybės skolinimosi procesui. Šį kartą daugiausia santaupų valdžiai patikėjo vyresnė karta.

Rezultatai geresni

Vyriausybė, pirmadienį baigusi platinti septintą taupymo lakštų emisiją, vėl gali pasigirti, kad iš gyventojų ir kitų smulkių investuotojų pavyko pritraukti 392,1 tūkst. litų. Tai dešimteriopai daugiau, nei pasiskolinta platinant šeštą ir penktą taupymo lakštų emisijas.

Finansų ministerija (FM) prognozuoja, kad skolinimosi procesą veikiausiai paspartino sprendimas taupymo lakštus platinti šalies paštuose, nes iki tol šių Vyriausybės vertybinių popierių buvo galima įsigyti tik internetu.

FM Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja Irma Lazickienė teigė, kad dar nėra duomenų, kiek per pastarąsias dvi savaites taupymo lakštų buvo išplatinta pašte, kiek internetu.

„Konkrečius rezultatus turėsime vėliau, bet galime daryti prielaidą, kad paštas padėjo pritraukti didesnį norinčių skolinti gyventojų būrį", - svarstė I.Lazickienė.

Kadangi vis dar daug gyventojų santaupas laiko namuose, viliamasi, kad taupymo lakštai šiems tautiečiams taps patrauklia investavimo priemone.
"Gyventojams tereikia nueiti iki pašto, kuriame platinami lakštai, ir darbuotojas padės jų įsigyti. Nereikės nei atsidaryti banko sąskaitos, nei mokėti naudotis internetu", - pranašumus vardijo FM atstovė.

Vyresnė karta neišsigando

Lietuvos pašto Finansinių paslaugų skyriaus viršininkė Romualda Griciukienė teigė, kad pastarosios emisijos platinimo rezultatai pranoko lūkesčius: "Ypač daug informacijos ir reklamos nebuvo, todėl didelio gyventojų dėmesio nesitikėjome. Tačiau nebuvo nė vienos dienos, kad nebūtų parduota taupymo lakštų."

Pašto darbuotojus nustebino ne tik gyventojų aktyvumas, bet ir sumos - nemažai žmonių valstybei patikėjo išties įspūdingas santaupas. Tiesa, jaunimo pašto poskyriuose nesulaukta - dažniausiai taupymo lakštus pirko vidutinio ir vyresnio amžiaus klientai.

Vyriausias gyventojas, įsigijęs Vyriausybės vertybinių popierių, gimęs 1922 m., o jauniausias - 1960 m.

Lietuvos pašto duomenimis, aktyviausiai taupymo lakštus graibstė Kauno apskrities gyventojai - jie įsigijo net 72 proc. per paštą platintų vertybinių popierių. Vilniaus apskrityje parduota apie penktadalį, o Klaipėdos - vos keliasdešimt taupymo lakštų.

„Ypač daug informacijos gyventojams nereikėjo suteikti - jie jau žinojo ir palūkanų dydį, ir išpirkimo sąlygas. Dauguma žmonių į paštą atėjo jau turėdami tikslą įsigyti lakštų", - sakė R.Griciukienė.

Kauno centrinio pašto darbuotojos pasakojo, kad didesnio dėmesio lakštai sulaukė emisijos platinimo pradžioje, nuo rugpjūčio 11-osios.

„Žmonės perka, bet masinio antplūdžio nejuntame, tik prieš kelias savaites buvo kiek daugiau domimasi. Kai kurie žmonės net iš banko pasiima pinigus ir ateina pirkti", - pasakojo pašto darbuotoja.

Indėliai neištirpo

Antradienį pradėta platinti aštunta emisija, už kurią bus mokamos 7,69 proc. metų palūkanos. Lakštų bus galima įsigyti ir internetu, ir 242 iš 839 šalies pašto skyrių.

Iki rugsėjo pabaigos FM ketina platinti dar dvi lakštų emisijas. Iš viso šiuo metu išplatinta 4,387 mln. litų vertės lakštų.

Dar praėjusiais metais FM buvo raginama kuo greičiau platinti taupymo lakštus ir skolintis iš gyventojų. Pirma emisija, išplatinta birželio 2-15 d., teikė nemažai vilčių, nes pavyko pritraukti per 3 mln. litų. Tačiau vėliau skolinti norinčių asmenų srautas aptirpo ir per ketvirtą emisiją pavyko išplatinti tik 12 tūkst. litų.

FM atstovai neslėpė, kad tokie rezultatai buvo netikėtai prasti. Tačiau nepasiteisino komercinių bankų lūkesčiai, kad Vyriausybei pradėjus platinti taupymo lakštus, visi gyventojai suskubs pasiimti indėlius ir rinktis šią investavimo priemonę.