Numatomas ir perteklius

2020 m. biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius. Numatoma, kad 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys apie 1,7 mlrd. eurų.

Po Vyriausybės pritarimo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas pateiktas svarstyti Seimui. Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2020 m. BVP augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.

Socialinei apsauga geresnė

"2020 m. biudžetas yra socialiai orientuotas. Tai akivaizdu, vos tik į jį pažvelgus. Labiausiai – net 761 mln. eurų – auga išlaidos socialinei apsaugai. Didės pensijos, vaiko pinigai, taip pat išlaidos socialinės globos ir kitose mums visiems labai svarbiose srityse. Vyriausybė atsižvelgė į Respublikos Prezidento siūlymus, ir daugeliu klausimų mūsų pozicijos sutapo. Bazinė pensija didės sparčiau, nei augs vidutinis darbo užmokestis. Papildomos lėšos skiriamos socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti, šalpos ir mažoms pensijoms papildomai didinti, socialinės globos paslaugoms teikti asmenims, turintiems sunkią negalią. Pradedama kompensuoti valstybines pensijas ir kitas socialines išmokas, kurios buvo sumažintos per krizę", – pristatydamas Vyriausybės patvirtintą biužetą teigė Saulius Skvernelis.

Labiausiai – net 761 mln. eurų – auga išlaidos socialinei apsaugai.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms ("Sodrai"). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms didėja 72,9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt.

Lyginant su šiais metais, vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) – 30 eurų (nuo 70 iki 100 eurų), NPD neįgaliesiems padidės 292 eurais (nuo 308 iki 600 eurų, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą, o nuo 353 iki 645 eurų – turintiems sunkų neįgalumą). Taip pat padidės minimali mėnesinė alga (MMA) neatskaičiavus mokesčių – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA atskaičiavus mokesčius – 41 euru. Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 29 eurais (nuo 345 iki 374 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 30,7 eurais (nuo 364,5 iki 395,2 eurų) ir kt.

Iš kur pajamos?

Finansų ministerija kartu su 2020 m. biudžeto projektu parengė ir pateikė visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos didėtų 53,5 mln. eurų, vien iš dyzelino akcizo – 24 mln. eurų, iš žemdirbių dyzelino – 6,5 mln., eurų, o etilo alkoholio – 10 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad dėl akcizų didinimo 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų pabrangtų apie 33 centus, pusė litro stipraus gėrimo – apie 45 centus, litras benzino – apie 4 centus, litras dyzelino ir žemdirbių dyzelino – apie 3 centus.

Kaitinamojo tabako akcizas didėtų 65 proc., etilo alkoholio – 10,5 proc., benzino – 7,3 proc., dyzelino – 7,2 proc., o žemdirbių dyzelino – 44,6 proc.

Taip pat parengtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Tiesa, Seimas šio mokesčio projektą grąžino tobulinti Vyriausybei.

Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą "Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo" – padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius).

Tačiau vieno prieštaringiausiai vertinamų užmojų apmokestinti bankų siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą pirmąją biudžeto svarstymo dieną nepradėjo nagrinėti. Planuojamos maždaug 52 mln. eurų šio mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 m. valstybės biudžeto projektą. O atidėti nuspręsta, atsižvelgus į parlamento Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.

Komentaras

Inga Ruginienė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė

Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba maždaug vidutinį šalies atlyginimą. Mes sakome – palikite ramybėje šiuos žmones, nustokite erzinti juos su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) mantra: tai jo didinimu, tai didinimo lėtinimu, tai vėl to lėtinimo greitinimu.

Dar prieš mokesčių reformą prašėme valdančiųjų neprisiimti įsipareigojimų gyventojų pajamas didinti valstybės lėšomis, atlyginimai turi kilti iš kitos pusės – juos didinant. Nes iš valstybės biudžeto išėmus ir pridėjus po keliasdešimt eurų kiekvienam, nebebus iš ko gerinti viešųjų paslaugų kokybės. Tad žmonėms gali tekti išleisti ne po vieną šimtą primokant už geresnį ugdymą, gydymą, slaugymą ir pan.

Mūsų žinutė paprasta ir aiški – Lietuvai yra būtini realūs progresiniai mokesčiai!

Mūsų žinutė paprasta ir aiški – Lietuvai yra būtini realūs progresiniai mokesčiai! Šimtatūkstantines ar net milijonines pajamas gaunantys žmonės (nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia) privalo mokėti bent tokio dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM), kokį moka vidutines pajamas gaunantys darbuotojai. Ar gali savo valstybėje gerai jaustis žmonės, žinodami, jog už savo varganas pajamas turi sumokėti 20 proc., o, pvz., 3,5 mln. eurų pajamų per metus gaunantis pilietis tesumoka vos 1–2 proc. GPM?

Ekonomisto Vaido Navicko apskaičiavimais, jei 7 proc. dideles ir labai dideles pajamas gaunančių Lietuvos žmonių mokėtų nors tokius pajamų mokesčius kaip JAV, kasmet į biudžetą papildomai surinktume apie milijardą eurų (2017 m. duomenimis)! Todėl šiame kontekste labai sveikintina iniciatyva iš Prezidentūros apmokestinti dideles pajamas gaunančius gyventojus. Tai pirmasis svarus žingsnis link gerovės valstybės. Tiesa, pernai, svarstant mokesčių reformą, buvo gana toli pasistūmėta su panašia iniciatyva, tačiau paskutinę minutę Seime pritrūko politinės valios.

Ar nepritrūks jos dabar? Sunku tuo tikėti, nes stambaus verslo pasaulis jau investuoja į lobizmą ir skleidžia žinią, kad apmokestinus aukštas pajamas gaunančiuosius, nukentės, spėkit kas? Ogi jūs patys, t.y. visi eiliniai žmonės. Užuot susimokėję mokesčius, verslininkai geriau skirs milijonus lobistams bei smegenims plauti.

Bet žmonės nėra kvaili. Štai 2018 m. atliktoje apklausoje, kuri vyko 21 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančioje šalyje, paaiškėjo, kad 67 proc. lietuvių nori, jog valstybė labiau apmokestintų turtinguosius, kad padėtų vargšams. Dar iškalbingesnis rezultatas – 80 proc. lietuvių mano, kad valdžia neatspindi jų ir į juos panašių žmonių pažiūrų formuodama socialinę politiką.

Suprantama, kad dešimtmečius Lietuvos žmonėms laisvosios rinkos šventumą ir neliečiamumą skelbusį stambaus kapitalo išlaikomą institutą Prezidento gerovės valstybės leitmotyvas labai erzina. Dar labiau erzina priemonės, kuriomis ketinama to siekti, – didinant biudžeto perskirstymą ir mažinant pajamų nelygybę. Susierzinimas labai suprantamas, juk iškyla grėsmė tiek metų puoselėtoms puikioms sąlygoms išvengti padorių mokesčių stambioms pajamoms.

Šiokį tokį nokautą jau gavo vienas sektorius, kuriam buvo užkelta kartelė mokėti didesnį bazinį atlyginimą. Kalbu apie tolimųjų pervežimų sektorių, kuriame visi darbuotojai yra komandiruojami, o verslo turėtojai ilgą laiką mėgavosi išskirtinėmis sąlygomis mokėti vairuotojams vos didesnį nei minimali mėnesio alga atlyginimą, kitą dalį išmokant neapmokestinamais dienpinigiais, taigi, praktiškai vokelyje. Gerai, kad Vyriausybė atsilaikė prieš darbdavių šantažą ir komandiruojamų darbuotojų bazinis atlyginimas kitais metais pakils 28 proc. Nors tai tik šio sektoriaus visų problemų ledkalnio viršūnė.

Stambiam kapitalui atstovaujantys asmenys ir institutai (deja, dažnai atrodo, kad ir Finansų ministerija) mus gąsdina, kad mokesčių didinimas kapitalui neva atbaidys investicijas. Tačiau tyrimai ir apklausos rodo, jog investuotojai, ateinantys į Lietuvą, svarbiausiu pasirinkimo motyvu nurodo kvalifikuotą darbo jėgą.

Bet būtent kvalifikuotų specialistų mes ir netenkame kaip valstybė, nusprendusi tarnaujanti tik verslui. Tai ypač akivaizdu žinant, kad apie trečdalio Lietuvos žmonių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų, 76 proc. mūsų suaugusių žmonių skaitmeniniai gebėjimai labai prasti, o mokydamiesi visą gyvenimą dalyvauja tik 6,6 proc. 24–64 m. šalies gyventojų.

Mus gąsdina dar vienu baubu – ekonomikos augimo lėtėjimu. Bet kai ekonomika auga sparčiau, didžioji dalis visuomenės kažkodėl nesijaučia geriau, nes patys savaime teigiami ekonominiai pokyčiai neturi didelės teigiamos įtakos socialinei gerovei bei materialinio nepritekliaus mažinimui. Juk Lietuvos verslininkai pagal šykštumą ES yra devinti nuo galo, laukti, kol jie atsikratys šitos ydos, gali tekti ilgai. Todėl ir reikia, kad valstybė įsikištų su socialiai atsakingais mokesčiais, kad pagaliau nustotume keikti savo šalį ir bėgti iš jos kaip iš skęstančio laivo.

Projektas: 2020 m. valstybės biudžetas (mln. eurų)

Pajamos; išlaidos

11 545; 12 646

"Sodra"

4 862; 4 515

PSDF

2 301; 2 100

Savivaldybės

3 299; 3 268

Šaltinis: Finansų ministerija