VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.

„Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas. Dėl šios priežasties manome, kad tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – pranešime teigė J. Rukšėnaitė.

Be to, pasak VK, žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos antroje šių metų pusėje lėtins infliaciją ir skatins ekonomiką, tačiau kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis.

Anot Valstybės kontrolės, Lietuvos ekonomikai įtakos turi ir pagrindinių šalies eksporto partnerių ūkio sulėtėjimas bei numatomas atsigavimas 2024-aisiais.

VK patvirtino birželio pabaigoje Finansų ministerijos atnaujintas šalies ekonomines prognozes, pagal kurias BVP šiemet turėtų smukti 1 proc., o 2024 metais tikimasi 2,5 proc. augimo.

Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 metais. Sulėtėjus šių metų realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė didesnį nei tikėtasi – 2,4 proc. susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė sumažėjęs eksportas, namų ūkių vartojimo nuosmukis ir palyginamosios bazės efektas.