Pasak institucijos, 2023 metais nesurinkta PVM pajamų dalis siekia 15,1 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis (10 proc.), o mažesnis grynųjų naudojimas yra viena iš priemonių šiam atotrūkiui mažinti, ketvirtadienį skelbia Valstybės kontrolė.
„Sprendžiant, ar didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, svarbu įvertinti, kaip tai paveiks skaidrumą, mokesčių surinkimą ir kovą su šešėline ekonomika. Šiuo metu siūlymas didinti ribą nėra pagrįstas išsamiais duomenimis ir gali susilpninti jau veikiančias kontrolės priemones. Valstybės politika turėtų stiprinti sandorių atsekamumą ir viešųjų finansų stabilumą, o ne didinti rizikas“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot institucijos, svarbu mažinti grynųjų naudojimą ir skatinti skaitmeninius mokėjimus, nes juos lengviau atsekti ir taip mažinti mokesčių vengimą.
Kaip teigia Valstybės kontrolė, didesnė atsiskaitymų grynaisiais riba didintų aukštos vertės sandorių dalį, nepatenkančią į realaus laiko duomenų sistemas ir prieštarautų siekiui didinti skaidrumą. Be to, jie būtų mažiau atsekami, didintų administracinę naštą priežiūros ir kontrolės institucijoms.
Teigiama, kad pasiūlymo projekte nėra išsamios analizės, kuri pagrįstų ribos didinimo būtinybę. Neįvertintas ir galimas poveikis šešėlinės ekonomikos rizikai.
I. Segalovičienės teigimu, būtina stiprinti gyventojų informavimą ir mažinti galimą klaidingą įspūdį, kad šiandien yra ribojamas pats grynųjų pinigų turėjimas.
„Pabrėžiu – esamas reguliavimas niekaip neriboja gyventojų santaupų ar grynųjų pinigų kiekio „kojinėje“ ar seife. Ribojimas taikomas tik atsiskaitymams – sandoriams, kuriais turtas keičia savininką. Šis neaiškumas leidžia vešėti nepagrįstoms baimėms“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
Vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. Tačiau ministerija prieš dvi savaites atsiėmė siūlymą. Kaip teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip nuspręsta išgirdus teisėsaugos institucijų argumentus.
„Aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.
Pagal 2022 metų lapkritį įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Naujausi komentarai