Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

„Dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio valdžios sektoriaus deficitas yra galimas, tačiau, pakilus palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų valdymas reikalauja didesnio apdairumo. Turėtų būti orientuojamasi į ekonomikos atsparumą didinančias investicijas, o ne į visus gyventojus nukreiptas kompensacijas“, – pranešime teigė J. Rukšėnaitė.

Anot Valstybės kontrolės, geresni nei tikėtasi rudenį 2022 metų vidaus vartojimo, tarptautinės prekybos rodikliai ir Kinijos atsivėrimas po pandemijos metu taikytų priemonių prisideda prie palankesnių 2023 metų pasaulio ekonominės raidos perspektyvų. Be to, vienu didžiausių iššūkių laikyta energetikos krizė paveikė ES, taigi ir Lietuvos, ekonomiką mažiau, nei buvo prognozuota rudenį.

Pernai augusią Lietuvos ekonomiką pasivijo perkamosios galios sumažėjimas ir tai atsiliepė prastesniam nei tikėtasi 2022 metų ketvirtojo ketvirčio rezultatui, kuris per metus sumažėjo 0,4 proc. Neigiamą įtaką realiojo BVP pokyčiui turėjo sumažėjęs grynasis eksportas ir smukusios namų ūkių vartojimo išlaidos.

Anot Valstybės kontrolės, tokį vartojimo pokytį lėmė tai, kad infliacija aplenkė spartų atlyginimų augimą, kuris augo nepaisant karo Ukrainoje bei energetinės krizės.

Įstaiga teigia, jog vangesnė nei tikėtasi vidaus ir užsienio paklausa ir 2022 metų ketvirtojo ketvirčio ekonominė raida skatina atsargiau vertinti 2023 metų Lietuvos realiojo BVP augimo perspektyvas.

Finansų ministerijos prognozuojamas realiojo BVP augimas 2023 metais – 0,5 proc. Teigiama, jog ekonomikos plėtrą, tikėtina, palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Taip pat numatoma, kad šiais metais grynasis eksportas BVP augimą veiks neigiamai. Infliacijos tempo mažėjimui įtaką darys gerėjanti situacija energetikos rinkose, aukšta palyginamoji bazė, lėtėjanti ekonomikos plėtra ir įtampos mažėjimas tiekimo grandinėse.