Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pažėrė šiek tiek kritikos valstybės antiinfliaciniam paketui, teigdamas, kad kompensuodama energinių išteklių kainą, Lietuva gali susidurti su dar didesne infliacija ateityje.

Išlaidos nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu gali didinti infliaciją.

„Visą vyriausybės pasiūlytą antiinfliacinį sušvelninimo priemonių paketą reikėtų dalinti į keletą dalių. Viena dalis, skirta mažas pajamas gaunantiems šeimos ūkiams, yra tikslinga ir teisinga, tuo tarpu išlaidos, kurios yra orientuotos į horizontalų dujų ir elektros energijų kainų kompensavimą, mūsų nuomone, nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos iš esmės mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu tikriausiai gali didinti infliaciją. Ta dalis išlaidų, kurias vyriausybė yra suplanavusi, susijusių su horizontaliu energijos kainų kompensavimu, mūsų nuomone, šiuo atveju nėra visiškai teisingos. Kalbant apie kitą paketo dalį, nukreiptą į tam tikrus investicinius dalykus, susijusius su energijos nepriklausomumu, negalima apie jas kalbėti, kaip apie papildomas išlaidas, nes tos išlaidos jau buvo numatytos ankstesniuose projektuose, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis ir kitomis finansavimo priemonėmis“, – aiškino valstybės kontrolierius.

Infliacijai sušvelninti Lietuvoje bus skiriamas milijardas eurų, tačiau biudžete tokia suma nėra numatyta, tad tikėtina, kad valstybei reikės skolintis.

„Jeigu grįžtant prie to pačio priemonių paketo, milijardas lėšų, kuris yra numatytas tiek mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų kompensavimui ar padidinimui, tiek energijos kainų išlaidų finansavimui – jo šiuo metu mūsų biudžete nėra numatyta ir tikėtina, kad valstybei reikės skolintis, kad tą milijardą iš kažkur būtų galima gauti. Jeigu žiūrėtume struktūriškai, pastarųjų dviejų mėnesių biudžeto mokesčių surinkimo rodikliai nerodo perteklinio surinkimo: kalbam apie pirmuosius metų mėnesius, kuomet dar neturėjome karo Ukrainoje, neturėjome nei Europos Sąjungos, nei JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir atvirkštinių sankcijų Europos Sąjungai ir tuo pačiu Lietuvai. Sunku ir sudėtinga prognozuoti, kokios valstybės biudžeto pajamos galėtų būti artimiausiu metu, bet prognozuoti, kad jos didės arba turėsim viršplaninių pajamų optimizmo, yra nedaug“, – teigė M. Macijauskas.

Valstybės kontrolė gali ir teikia siūlymus Vyriausybei, tačiau į juos nebūtinai bus atsižvelgta.

„Kiekvienu atveju mes teikiame savo išvadas ir pristatome jas biudžeto finansų komitete, audito komitete, kituose Seimo komitetuose ir tuo atveju jau yra parlamento narių ir vyriausybės sprendimas priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgti arba ne. Privalomumo, kad kažkas būtų daroma pagal mūsų rekomendacijas, nėra“, – sakė valstybės kontrolierius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pandeminę situaciją iš ekonominės pusės Vyriausybei pavyko suvaldyti, tačiau dėl karo Ukrainoje išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos sukuria nežinią.

Išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas.

„Reikėtų sugrįžti prie to, ką mes darėme pastaruosius dvejus metus, kiek vyriausybė papildomų išlaidų, nepadengtų struktūrinėmis pajamomis panaudojo tais metais. Mes suvaldėm pandeminę situaciją:  ekonominė padėtis Lietuvoje buvo pakankamai gera, gyventojų pajamos augo sparčiausiai Europos Sąjungoje, 2021 metais turėjom 5 proc. BVP augimą ir 2022 metais, dar prieš prasidedant visoms krizėms, turėjom planą 3,7 proc. BVP augimą, tačiau išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, dar neatsistačiusios žaliavų tiekimo grandinės, sukuria tam tikrų įtampų, netikrumą, neapibrėžtumą žiūrint į ateitį ir tuo pačiu į mokesčių ir pajamų surinkimą valstybės biudžete“, – aiškino M. Macijauskas.

M. Macijauskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot valstybės kontrolieriaus, valstybei norint padidinti pajamas, reikėtų arba skolintis, arba įvesti naujus mokesčius.

„Į ką galėtume žiūrėti, tai pirmiausia į pajamų dalies didinimą, o pajamas valstybėje galima didinti keliais būdais – mokesčių sistemos peržiūra: lengvatų mažinimas, tam tikrų mokesčių atsisakymas arba naujų įvedimas, skolinimasis ir valstybės turto pardavimas, kas irgi būtų vienkartinis veiksmas. Tai išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas“, – teigė M. Macijauskas.

Pasiskolinus – reikės grąžinti, o prognozuoti palūkanų normas – sudėtinga. 

„Šiandien skolinimosi sąlygos nėra tokios nepalankios, kokios buvo prieš dešimt metų, kai turėjom finansinę krizę, bet niekada negalim žinoti, kas nutiks po tam tikro laikotarpio, kadangi gyvenam labai neapibrėžtoj situacijoj ir prognozuoti, kokios bus palūkanų normos – sunku, kadangi skolinamės tikrai ilgam laikotarpiui. Be viso to, reikia nepamiršti ir kitų situacijų, kurias mes turime šalyje:  demografinė situacija, t. y. senėjanti visuomenė, žaliasis kursas – mūsų įsipareigojimai įgyvendinti tam tikras priemones, susijusias su žaliuoju kursu. Šie iššūkiai yra visos Europos, ne tik Lietuvos, bet reikia turėti omeny, kad tai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, o mes šiandien jų nesam numatę. Su esamu biudžetu mes tų priemonių tinkamai neįgyvendinsim, todėl reikia iš anksto ruoštis ir galvoti, kaip tas pajamas ne laikinom pajamom padengti, o struktūrinėm priemonėm“, – sakė M. Macijauskas.