Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė sako, kad žmonės, sumokėję daugiau įmokų „Sodrai“, sąlyginai gauna mažiau išmokų senatvėje nei sumokėję mažiau įmokų.

„Pernai 36,1 proc. punkto pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. eurų, nei uždirbusių iki 500 eurų. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – pranešime sakė E. Šlamė. 

Auditoriai teigia, kad dabar pensijų sistemoje nėra didesnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl ji tampa nepatraukli daugiau įmokų sumokantiems žmonėms. 2021 metais bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, sudarė vidutiniškai 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. – pastaroji turėtų sudaryti bent 50 proc., nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.

Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo pensijai realią naudą ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 metais beveik pusė antros pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą, o beveik 60 proc. trečios pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasak auditorių, darbdaviai taip pat neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo pensijai: 2021 metais įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių.

Senatvės pensijas pernai šalyje gavo 615,6 tūkst. žmonių, joms išleista beveik 3,068 mlrd. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo „į rankas“ – tai vienas mažiausių rodiklių organizacijoje. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke – žemiau yra tik Estija, Latvija ir Bulgarija.