Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, kad valstybei būtina didinti biudžeto pajamas ir efektyvinti išlaidas, kad būtų užtikrintos kokybiškos viešosios paslaugos.

„Šiuo metu Lietuvoje mokestinių pajamų ir BVP santykis yra vienas mažiausių euro zonoje. Mūsų vertinimu, pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai yra reikalingi, tačiau pateikti siūlymai galėtų būti dar ambicingesni ir geriau atliepti tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Reikėtų nepamiršti ir siekio didinti valstybės išlaidų efektyvumą“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė J. Rukšėnaitė.

Pasak jos, siūlomas naujas gyventojų pajamų apmokestinimas, tikėtina, mokesčių sistemą padarytų paprastesnę ir neutralesnę.

Finansų ministerija anksčiau pristatytame mokesčių pertvarkos pakete siūlė, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tokių įmonių pelną iki 38,5 tūkst. eurų apmokestinti 5 proc. tarifu, o pelną virš šios ribos – 15 proc.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą PVM mokėtojais įmonės privalėtų registruotis pasiekusios 55 tūkst. eurų metinę apyvartą. Dabar ši riba yra 45 tūkst. eurų.

Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės skola 2026 metais gali siekti apie 40 proc. BVP ir, tikėtina, išliks viena mažiausių Europos Sąjungoje.