Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

„Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos. Jos susijusios su GPM (surinkimu – BNS). Mūsų vertinimu, tokia peržiūra galėtų lemti, kad didesnės pajamos iš GPM atsvertų galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rukšėnaitė.

Trečiadienį patvirtindama Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų VK pabrėžė, kad šiemet numatant mažesnę infliaciją ir ekonomikos plėtrą kyla rizika surinkti mažiau pajamų iš pelno mokesčio ir PVM, tačiau daugiau GPM galėtų būti surinkta daugėjant užimtųjų skaičiui ir sparčiau augant atlyginimams.

VK skelbė, jog mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

Anksčiau skelbta, kad valstybė sausį gavo 10,6 proc. mažiau pajamų iš PVM nei pirmąjį 2023 metų mėnesį – 722,3 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad preliminarūs vasario rezultatai yra „šiek tiek optimistiškesni“.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.